LKMA logoLKMA Bažnyčios istorijos studijos

Tomas II

LKMA Metraštis, t. XXXI, Serija B: Bažnyčios istorijos studijos, II: Vytautas Ališauskas, Tomas Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a., Vilnius: Aidai, 2009.

Turinys su nuorodomis į straipsnio santrauką

aukštyn
  
Pratarmė

Prozopografinė studija „Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a.“ skirta svarbiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinei grupei – katalikų dvasininkų luomui. Iki šiol istoriografijoje dėmesys buvo atkreiptas vien į aukštesnįjį klerą – vyskupus ir kapitulų narius ( J. Ochmańskio, G. Błaszczyko, K. R. Prokopo studijos), o gausi parapinė dvasininkija nuodugnesnių tyrinėjimų nesulaukė. Platesniems apibendrinimams trukdė tai, kad duomenys apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasininkus buvo išsklaidyti įvairiose istorijos šaltinių saugyklose ir publikacijose. Tikimės, kad šis leidinys, pateikiantis susistemintas preliminarias žinias apie Lietuvos dvasininkijos visumą, paskatins platesnio masto LDK katalikų dvasininkijos tyrinėjimus. Tam turėtų pasitarnauti ir duomenų apie dvasininkus pateikimas prozopografiniu pavidalu.

Knygoje aprašyti visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasininkai, šaltiniuose minimi nuo XIV a. iki 1600 m. imtinai. LDK katalikų dvasininkais čia laikomi visi šiam luomui priklausę asmenys, turėję LDK beneficijų, joje dirbę arba, turėdami dvasininko šventimus, čia reiškęsi kaip apaštališkieji notarai. Jei esama žinių apie dvasininko gyvenimą po aptariamo laikotarpio pabaigos, tos žinios taip pat pateikiamos, tačiau nurodant tik svarbiausias pareigas bei įvykius, nesiekiant ypatingo nuodugnumo ir specialiai netyrinėjant to laikotarpio šaltinių. Taip pat nuodugniai netyrinėta, kokias bažnytines pareigas ir beneficijas dvasininkai yra turėję už LDK ribų. Į knygą įtraukti vien dieceziniai dvasininkai; išimtis daroma beneficijas turėjusiems ar vyskupų pareigas ėjusiems vienuolijų nariams, o taip pat regulinių atgailos kanauninkų vienuoliams, nes parapinė sielovada priklausė jų misijai.

Bažnytinių teritorijų atžvilgiu sąrašas apima Lietuvos ir Žemaičių krikšto metu įsteigtas Vilniaus (1388) ir Žemaičių (1417) vyskupijas, taip pat jau anksčiau įkurtas, tačiau tik XV a. pradžioje į Lietuvos valdovų įtakos sferą patekusias, lig tol faktiškai titulines Lucko ir Kijevo vyskupijas (į sąrašą neįtraukti pirmieji šių vyskupijų ganytojai, veikę kaip pakankamai savarankiški misionieriai, atvykstantys iš Lenkijos). Svarbi chronologinė išlyga: leidinyje aprašomi tik tie Lucko vyskupijos dvasininkai ir Kijevo vyskupai, kurie pirmąkart minimi prieš Liublino uniją (1569), po kurios Kijevo vyskupija ir didžioji Lucko vyskupijos dalis atsidūrė Karūnos ribose.

Duomenys apie dvasininkus pateikti pagal standartizuotą schemą (papunkčiui nuo a. iki k. – žr. psl. 18). Straipsnio antraštėje nurodomas ištisinės eilės Nr. (kai kada, kai asmuo įterptas į jau parengtą sąrašą, jam priskiriamas aukščiau esantis Nr. su raide A), krikštavardis, pavardė / kilmėvardis / tėvavardis, priklausymo dvasininkų luomui žinomos kraštinės ribos ir vyskupija (sutrumpinta pavadinimo forma – Vn, Žm, Lck, K). Jei dviejų ar daugiau dvasininkų vardas ir pavardė sutampa, jie numeruojami romėniškais skaičiais skliaustuose – pvz., (I). Nurodant šaltinius įprastinė – lapų ar puslapių – numeracija žymima tik skaičiais; jei pateikiama nuoroda į dokumento numerį, prieš jį įterpiama „Nr.“ D vasininkų, apie kuriuos žinių maža, paminėjimai, nepanaudoti biogramoje, nurodomi straipsnio pabaigoje su santrumpa „Kt.“

Asmenys sugrupuoti abėcėles tvarka pagal lietuviškas krikšto vardų formas, o vardų viduje – chronologiškai, pagal pirmą šaltiniuose randamą paminėjimą, kad asmuo priklauso dvasininkų luomui. Jei žinoma tik asmens pavardė, pravardė ar pan., jis aprašomas atitinkamoje abėcėlės vietoje, tačiau neišskiriamas į atskirą grupę. Lietuviškos įvardijimo formos pasirinktos atsižvelgiant į tai, kad asmenys minimi skirtingomis kalbomis rašytuose šaltiniuose (lotyniškuose, rusėniškuose, lenkiškuose), jų vardų, pavardžių ar kilmėvardžių formos labai įvairuoja. Tad šiuolaikinės lietuviškos krikštavardžių formos ir lietuviški pavardžių perrašai leidžia pasiekti tokiam veikalui būtino vienodumo. Dėl tos pačios priežasties pasirinkta viena forma „Albertas“ įvardyti asmenims, minimiems Adalberto, Alberto arba Vaitiekaus vardais, taip pat „Feliksas“ – Felikso ir Ščesno vardais, o Sciboro vardas atstatomas į Tiberijaus. Originaluose randamos pavardžių formos pateikiamos pačiuose straipsniuose; krikštavardžių – tik tada, kai jos kuo nors ypatingos.

LDK vietovardžiai irgi teikiami lietuviškomis arba sulietuvintomis formomis. Tenka pripažinti, kad dėl įvairių priežasčių (iš dalies dėl istoriografinės tradicijos nenuoseklumo) nepavyko išlaikyti vieningos, sistemiškos asmenvardžių ir vietovardžių transkripcijos, tačiau tikimės, kad tai neapsunkins asmenų paieškos. Ją veiksmingesnę turi padaryti pridedamos rodyklės. Po biogramų korpuso pateikiamas ir XIV–XVI a. Lietuvos katalikų vyskupų sąrašas.

Pateikiant informaciją apie Lietuvos dvasininkiją, buvo stengiamasi pirmiausia remtis šaltinių duomenimis, nurodant svarbiausią istoriografiją ir joje aptinkamas šaltinių duomenų interpretacijas bei klaidingus teiginius. Istoriografija remtasi tais atvejais, kuomet patys šaltiniai buvo nepasiekiami (ypač aprašant dvasininkų gyvenimą, veiklą bei jų eitas pareigas Lenkijoje).

Rengiant knygą stengtasi peržiūrėti visus iki šiol publikuotus XIV–XVI a. su Lietuvos istorija susijusių šaltinių rinkinius ir svarbiausius LDK bažnytinių institucijų archyvinius fondus bei šaltinių sąvadus. Jų reikšmingiausi – Vilniaus kapitulos fondas (LMABRS, f. 43), ypač XVI amžių apimantys kapitulos posėdžių aktų tomai, ir Siedlcų vyskupijos archyve saugoma senosios Lucko vyskupijos archyvo dalis (pirmiausia vyskupo konsistorijos aktų knygos, išlikusios nuo XV a. pabaigos). Unikalios informacijos apie dvasininkų (daugiausia Lucko vyskupijos) šventimus suteikė XVI a. pradžioje Plocko vyskupo suteiktų šventimų registracijos knyga, saugoma Ossolińskių bibliotekoje Vroclave.

Vieni informatyviausių šio leidinio šaltinių, ypač XVI a. Vilniaus vyskupijos dvasininkijai pažinti, buvo parapinių bažnyčių ir kitų bažnytinių institucijų privilegijų rinkiniai. Kadangi paprastai informacija įvairiuose nuorašuose nesiskyrė, šiame leidinyje dažniausiai nurodytas tik vienas kuris nors nuorašų sąvadas. To paties principo laikytasi ir kitais atvejais, nepretenduojant atlikti detalios šaltiniotyrinės analizės ir atrankos, nurodyti visų galimų ankstyvesnių ir senesnių nuorašų arba visų vieno ar kito dokumento publikacijų, jei jų būta daugiau.

Vilniaus, Žemaičių ir Kijevo vyskupijų dvasininkų biogramos parengtos daugiausia Vytauto Ališausko, Liudo Jovaišos ir Mindaugo Paknio surinktų duomenų pagrindu, Lucko vyskupijos dvasininkų biogramų duomenis iš esmės surinko Tomasz Jaszczołt. Leidinio autoriai jaučia malonią pareigą padėkoti visiems archyvų ir rankraštynų darbuotojams, ypač Siedlcų vyskupijos archyvo direktoriui kun. Bernardui Błońskiui, sudariusiems kuo geriausias darbo sąlygas. Palanki ir bičiuliška Algirdo Baliulio, Artūro Dubonio, Jolantos Karpavičienės, Redos Bružaitės, Wiolettos Pawlikowskos, Jono Drungilo bei daugelio kitų kolegų talka, dėmesys ir palaikymas rengėjus lydėjo įvairiais ilgo darbo etapais; už visa tai nuoširdžiai ačiū. Ypač dėkojame Lietuvių katalikų mokslo akademijai, globojusiai ir parėmusiai darbą jo baigiamuoju laikotarpiu.

Paskirais etapais kelių autorių rengtas, įvairiopos informacijos gausiai prisodrintas leidinys neišvengė įvairių nenuoseklumų, spragų, sistemingumo stygiaus, o taip pat, neabejojame, ir klaidų bei pražiūrėjimų. Tikėdamiesi ateityje šį kolektyvinį XIV–XVI a. Lietuvos katalikų dvasininkijos portretą papildyti bei patikslinti, autoriai būtų dėkingi visiems knygos skaitytojams už pastabas, nuorodas bei papildymus. Juos prašome siųsti elektroniniu paštu: liudas.jovaisa-eta-gmail.com.

Autoriai

aukštyn