LKMA logoLKMA

Lietuvių katalikų mokslo akademija

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA (LKMA) yra seniausia Lietuvoje akademinė organizacija, nenutraukusi savo veiklos jau devynis dešimtmečius, vienijanti skirtingų sričių lietuvius mokslininkus bendram mokslo, kultūros ir visuomeniniam darbui. LKMA priklauso pasaulinei katalikų intelektualų asociacijai Pax Romana, laikoma pirmąja katalikų akademikų pasauliečių organizacija Europoje.

Jos tikslai: a) telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius mokslininkus katalikus mokslo darbui; b) puoselėti mokslininko asmenybės vidinį integralumą ir aukštus etinius akademinio darbo standartus, įsipareigojimo pažinimui ir visuomenei dermę; c) rengti naujų mokslo kadrų, ugdyti mokslinių asmenybių, integruoti Lietuvos mokslą į pasaulio mokslo lobyną; d) kelti lietuvių tautos mokslingumą ir rūpintis krikščioniškosios kultūros branda.

LKMA ypatingas statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje: „Lietuvių katalikų mokslo akademija jungia žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos, išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių katalikų mokslo akademija veikia pagal savo įstatus.“

LKMA steigimo iniciatyva priklauso profesoriams Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui, Pranui Dovydaičiui, Stasiui Šalkauskiui, Pranciškui Petrui Būčiui; joje aktyviai veikė, akademikais buvo išrinkti tokios įžymybės kaip profesoriai J. Eretas, K. Pakštas, I. Skrupskelis, J. Girnius, J. Brazaitis, A. Šapoka, Z. Ivinskis, P. Rabikauskas, A. Liuima, A. Salys, A. Rubšys, A. Sennas, A. Kučas, V. Povilanis, J. Jakštas, V. Vardys, V. Milius, A. Vyšniauskaitė, V. Merkys, B. Grigelionis ir kt. Šiuo metu LKMA priklauso per 300 narių Lietuvoje ir užsienyje, veikia skyriai universitetiniuose Lietuvos miestuose.

Nuo įsteigimo 1922 m. akademija, per okupaciją veikusi ir tebeveikianti išeivijoje, 1990 m. atsikūrusi Lietuvoje, o 1992 kovo 7 d. Centro valdybą oficialiai perkėlusi į Vilnių, surengė 22 suvažiavimus (Lietuvoje, Romoje, JAV) ir išleido jų medžiagą, kasmet organizuoja po kelias mokslines konferencijas. LKMA periodiškai leidžia didelės apimties mokslinių darbų Metraštį (išėjo 37 tomai) ir Bažnyčios istorijos studijas (išėjo 7 tomai), iš viso parengė per 160 akademinių leidinių – istorijos šaltinių publikacijų, akademikų raštų ir kt.

LKMA ir buvusio Centro valdybos pirmininko vysk. akad. Jono Borutos iniciatyva Lietuvoje atgaivintos Bažnyčios istorijos studijos, surengtos pirmosios po sovietinės okupacijos šios srities konferencijos. Jaunosios kartos istorikai, apgynę disertacijas Nepriklausomoje Lietuvoje įkūrė LKMA Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centrą. Nė viena valstybinė mokslo institucija nesiėmė steigti specialios grupės ar skyriaus šiai tematikai nagrinėti, VU Istorijos fakultete kurį laiką veikęs Bažnyčios istorijos kabinetas nebuvo įteisintas, nors tai viena didžiausių „baltų dėmių“ Lietuvos praeities tyrimuose, svarbi Lietuvos akademinių ryšių, bendrų projektų su Vakarų Europa ir ypač Centrinės Europos valstybėmis plotmė. Todėl LKMA pagrįstai laikytina pagrindine institucija Lietuvoje, leidžiančia Bažnyčios istorijos šaltinius ir vykdančia bei kuruojančia Lietuvos krikščionėjimo istorijos tyrimus, kurie ženkliai prisideda prie Lietuvos reintegracijos į krikščioniškąją Europos kultūros plotmę. 2009 m. 21-ajame suvažiavime atnaujinta LKMA Centro valdyba linkusi dar labiau orientuoti LKMA veiklą šia kryptimi.

Iš kitų LKMA įgyvendinamų ir inicijuojamų mokslinės ir visuomeninės veiklos krypčių minėtini sisteminiai šeimos, visuomenės socialinės ir moralinės būklės tyrimai, švietimo teorijos ir politikos darbai. Visas būrys LKMA narių domisi bioetikos problematika, skelbia šios srities tyrimus ir teikia siūlymus valstybės institucijoms. Edukologijos sekcija inicijavo pirmuosius Lietuvoje studentų bendruomenių moralinės būklės tyrimus, pasiūlė priemonių spręsti bendrabučių kultūrinės terpės problemas, buvo vienas svarbiausių šios studijų srities desovietizavimo veiksnių.

LKMA įsitraukusi į mokslo ir studijų reformą. Mokslo populiarinimas, ypač humanitarinių, pedagoginių, medicininių žinių skleidimas yra vienas svarbiausių LKMA veiklos sričių; per 22 metus įvyko daugiau kaip 300 tokio pobūdžio renginių. Skaitomos paskaitos visuomenei, nuo 2011 m. kaip LKMA padalinys veikianti Mažoji akademija siūlo sistemingas krikščioniškos minties studijas, kurios sutraukia daugiau dalyvių, nei gali sutalpinti centro būstinės salė. Buvo skiriamos premijos bei stipendijos gabiems studentams ir doktorantams, dalyvaujama akademinio gyvenimo etinės problematikos svarstyme.

aukštyn