LKMA logoPaulius Vaidotas Subačius

Curriculum vitae

Paulius Vaidotas Subačius gimė 1968 m. gegužės 4 d. Vilniuje, mokytojų Veronikos Maknytės-Subačienės ir buvusio politinio kalinio Joakimo Subačiaus šeimoje. Mokėsi humanitarinio profilio 22-ojoje (dabar Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus) vidurinėje mokykloje, 1986–1991 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Įsitraukė į desovietizacinius procesus, buvo renkamas Sąjūdžio VU studentų tarybos pirmininku.

Baigęs doktorantūros studijas Vilniaus universitete 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją apie modernios lietuvių tapatybės formavimosi ir XIX a. literatūros sąsajas „Tautinio išsivadavimo kultūra“. Nuo 1992 m. dėsto Vilniaus universitete. Buvo lituanistinių studijų užsieniečiams administratorius ir lektorius, Literatūros teorijos katedros vyr. asistentas, Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentas, Religijos studijų ir tyrimų centro bendradarbis, šiuo metu – VU Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius. Nuo 2014 m. Vilniaus universiteto Tarybos narys. Nuo 2022 m. Lietuvos mokslo tarybos Valdybos narys.

Stažavosi Osnabriuko, Airijos nacionaliniame, Birmingemo universitetuose, Rusijos valstybiniame istorijos (Sankt-Peterburge), Vatikano slaptajame, Lomžos vyskupijos archyvuose. Penkiolikos filologinės ir istorinės tematikos knygų autorius arba redaktorius. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir šaltinių publikacijų, per 300 recenzijų, apžvalgų, komentarų, interviu. Skaitė pranešimus daugiau kaip 120 mokslinių konferencijų. 1996–2001 m. vadovavo Lietuvos darbo grupėms dviejuose tarptautiniuose religijos padėties totalitarizmo sąlygomis ir desovietizacinių procesų Vidurio Europoje tyrimo projektuose (koordinavo Pastorales forum, Viena ir Osnabruecko universitetas). 2006–2007 m. dalyvavo Europos Sąjungos Struktūrinių fondų finansuotame projekte „Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas“. 2007–2008 m. dalyvavo Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuotuose projektuose „eLKa“ ir „Avantekstas“. 2009–2011 m. vadovavo Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos tyrimų projektui „Bažnyčios akistata su modernybe: neprakalbinti XIX a. Lietuvos istorijos šaltiniai“,  2013–2015 m. - tos pačios programos projektui „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“, 2017–2019 m. programos „Modernybė Lietuvoje“ projektui „Pavasario balsų mikroistorija: lietuviškų tekstų modernėjimo genetinė rekonstrukcija“, nuo 2021 m. Lituanistikos programos projektui „Tekstas kaip gyvatvorė“. Dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamuose projektuose „Avantekstas“, „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“, „Balio Sruogos elektroninis laiškų (1915–1939) archyvas“ ir kt.

ESTS (The European Society for Textual Scholarship), STS (The Society for Textual Scholarship, JAV), ADE (The Association for Documentary Editing, JAV), SHARP (The Society for the History of Authorship, Reading and Publishing), CIHEC (Commission Internationale d'Histoire et d'etudes du Christianisme) narys, 2004–2014 m. ESTS valdybos narys. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, Centro valdybos narys, 2006–2015 buvo Centro valdybos pirmininkas, LKMA Humanitarinių tyrimų instituto direktorius. Buvo Demokratinės politikos instituto patarėjas. Nuo 2010 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto Tarybos narys. Variants (Amsterdam: Rodopi, nuo 2006 m.), LKMA Metraščio (nuo 2006 m.), Bažnyčios istorijos studijų (nuo 2007 m.) redakcinių kolegijų narys. Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komisijos narys (2006–2009). Lietuvos mokslo tarybos, duomenų bazės „Lituanistika“, Lietuvos kultūros tarybos (2016–2019) ekspertas. Švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas (2008–2012). Etninės kultūros globos tarybos narys (2009–2013). Lietuvos virtualaus universiteto tarybos narys (2009–2012). UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro ekspertas (nuo 2011 m.).

Buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pasauliečių apaštalavimo tarybos narys (2003–2005); Kauno arkivyskupijos II-ojo Sinodo Žiniasklaidos komisijos kviestinis ekspertas (2003–2005). LVK deleguotas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys (2005–2013), LRTK pirmininkas (2011–2013). Bažnytinio paveldo muziejaus kūrimo darbo grupės narys (2005–2009). Iustitia et Pax Lietuvos komisijos narys (2008–2017). Katalikų radijo „Mažoji studija“ valdybos narys (nuo 2006 m.). Dvišalės mišrios komisijos tarpvalstybinių sutarčių tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos įgyvendinimui narys (nuo 2006 m.).

Nuo 1991 m. nuolatinis mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis ir redakcinės kolegijos narys. Buvo katalikų radijo „Mažosios studijos“ (1994–2006 m.), Laisvosios Europos radijo (1993–2004), Laisvės radijo (1993–1997) religijos ir kultūros apžvalgininkas. Buvo Europos Sąjungos projekto „Kultūros paveldo virtuali paroda – 2000“ Lietuvos temų vadovas (1999–2001); nacionalinės kultūros programos „Lietuva – 2002 m. Frankfurto knygų mugės viešnia“ kultūros informacijos projektų kuratorius; Lietuvos instituto kilnojamos parodos „Lietuvos apžvalga“ teminių stendų rengėjas (2003 m.); Šv. Kazimiero jubiliejinių metų koordinacinės tarybos narys (2004 m.); geriausių 2005–2011 metų TVR laidų konkurso „Pragiedruliai“ vertinimo komisijų narys.

Yra pelnęs valstybinę mokslininko stipendiją (1998 ir 2003 m.), Bažnyčios Kronikos fondo žymenį (2003 m.), J. Prunskio premiją (2004 m.), Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premijas (už knygą „Tekstologija: teorijos ir praktikos gairės“, 2004 m.; už skyrių knygoje „XX Literatūros teorijos“, 2008 m.), Antano Baranausko premiją (už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“, 2010 m.), Patriotų premiją (už knygą Balys Vaičėnas „Partizano sąsiuviniai“)

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2007 m.).

Vedęs, žmona Jolanta – Vilniaus Ozo gimnazijos matematikos mokytoja, dukra Severija ir sūnus Silvestras.

aukštyn