| Aprašas | G. Sintautuose, Šakių aps., jo tėvas buvo mokytojas, baigęs Veiverių mokytojų seminariją, bet vėliau tapęs valdininku. Baigė Marijampolės g-joje 6 klases, 1904 įstojo į Peterburgo dvasinę seminariją. 1908-1914 studijavo Grigaliaus un-te Romoje, ten gavo filosofijos ir teologijos dr. laipsnį (disertacija: „Dievo karalystė Jėzaus pamokinimuose“, jos dalis spausdinta „Vadove“). 1913 10 28 Romoje įšventintas kunigu. 1914 paskirtas Peterburgo seminarijos prof., dėstė tikybą g-zijoje. Aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių visuomeniniame, religiniame ir politiniame gyvenime, dirbo Lietuvių draugijoje nuo karo nukeltėjusiems šelpti, 1917 dalyvavo Petrapilio lietuvių seime ir kt. 1918 grįžo į Marijampolę, įstojo į marijonų kongregaciją. 1918-1923 globojo vargdienių seserų kongregaciją, vadovavo marijonų noviciatui, dirbo „Žiburio“ g-zijoje. 1923 išvyko į JAV, Čikagoje vadovavo marijonų noviciatui, redagavo jų laikraštį „Laivas“, nuo 1924 buvo kazimieriečių ir jų akademijos kapelionas. 1925 apsigyveno Romoje, buvo marijonų kongregacijos vyr. sekretorius, prokuratorius, ekonomas, patarėjas. 1940-1947 buvo Amerikos marijonų provincijos generalinis vizitatorius, provinciolas. Vėliau Romoje vėl ėjo ekonomo, 1953-1967 generalinio postuliatoriaus pareigas. Vedė Dievo tarnų J. Matulaičio, Stanislovo Papczyńskio MIC ir Kazimiero Wyszyńskio beatifikacijos bylas. Išleido religinių knygų, bendradarbiavo Lietuvos ir JAV lietuvių periodikoje. Mirė Romoje, palaidotas Campo Verano kapinėse. 1930 popiežiaus Pijaus XI apdovanotas sidabriniu Bene merenti medaliu.
| |
|---|
| Šaltiniai ir literatūra | Lit.: Lietuvių enciklopedija, t. 25, p. 96-97; J. Duoba, Kun. Kazimieras Rėklaitis, MIC, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 4, Roma, 1968, p. 551-558 (žr. bibliografiją); Z. Ivinskis, Padre Casimiro, Tėvo Kazimiero Rėklačio, MIC, 75 m. sukakčiai, Aidai, 1962, nr. 9,p. 424-426.
| |
|---|
