| Aprašas | G. Madagaskaro vnk. Daugailių vals. Utenos aps., buvo jauniausias 11 vaikų šeimoje. Mokėsi Antalieptės, Mūro Ašmenos prad. m-lose, 1900 baigė g-ziją Rygoje. 1901 įstojo į Vilniaus seminariją, ją baigęs 1905 pradėjo studijas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1907 06 10 Peterburge įšventintas kunigu. 1909 gavo teologijos magistro laipsnį (disertacija: „Krikščionybės pasirodymas daug prisidėjo prie dorovės kilimo“). 1909-1912 studijavo Filosofijos institute prie Liuveno un-to Belgijoje, 1912 gavo filosofijos daktaro laipsnį (disertacija: „Vl. Solovjovo dorovės pagrindai“). 1912-1913 studijavo gamtos mokslus Liuveno un-to Gamtos mokslų f-te, 1913-1914 studijavo apologetiką Strasbūro un-to Teologijos f-te. 1914 grįžo į Vilniaus arkivyskupiją, buvo paskirtas Vilniaus Šv. Jono bažnyčios vikaru, kartu nuo 1915 dirbo lietuvių „Ryto“ g-zijoje, nuo 1916 dėstė dvasinėje seminarijoje. 1919 02 22-07 23 su kitais lietuvių inteligentais kalintas kaip sovietų valdžios įkaitas. 1920-1921 dėstė Lietuvių mokslo kursuose Vilniuje, 1922 su kitais lietuvių veikėjais buvo ištremtas į Lietuvos Respubliką. 1922-1940 buvo Kauno un-to TFF prof., nuo 1930 – ir Vilkaviškio seminarijos prof. Nuo 1923 prelatas. Iki paskyrimo tituliniu Tiddi vyskupu ir vyskupo A. Karoso koadjutoriumi – 1926 04 05 – aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime (buvo krikščionių demokratų partijos narys, 1925-1926 ėjo užsienio reikalų ministro pareigas). 1940 08 18 paskirtas tituliniu Cypselos arkivykupu ir Vilniaus metropolito pagalbininku (pastarąjį suėmus 1942-1944 ir 1945-1947 valdė arkivyskupiją). 1947 06 12 buvo suimtas, jam inkriminuota parama „tėvynės išdavikams“, priklausymas antisovietinei organizacijai, antisovietinė agitacija. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministro 11 15 nutarimu nubaustas 8 metų kalinimu. Buvo įkalintas Vladimiro kalėjime, ten mirė. Bendradarbiavo lietuvių periodikoje, paskelbė mokslo tyrimų, vertimų, straipsnių politiniais ir visuomeniniais klausimais.
| |
|---|
| Šaltiniai ir literatūra | Lit.: LE, t. 25, p. 84-86; Žinios apie vyskupą M. Reinį, LCVA, f. 391, ap. 4, b. 368, l. 69; M. Reinio 1899-1942 m. asmens byla, Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 318, b. 28043; M. Reinio byla-formuliaras, LYA, f. K 1, ap. 45, b. 771; Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme, Vilnius, 2000, p. 573-759; S. Matulis, Arkivyskupas M. Reinys (1884-1953), LKMA Suvažiavimo darbai, t. 4, Roma, 1961, p. 268-271 (žr. bibliografiją); V. Pavalkis, Arkivyskupas Mečislovas Reinys Vilniuje (1940-1947), Aidai, 1974, nr. 2, p. 56-63; [J. Šalčius], Arkivyskupas Mečislovas Reinys, Chicago, 1977; A. Vasiliauskienė, Arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo bruožai, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 9, Vilnius, 1995, p. 456-461; R. Magdėnaitė, Arkivyskupo Mečislovo Reinio veikla vokiečių okupacijos metais (1941-1944), ten pat, t. 15, Vilnius, 1999, p. 133-160; K. Žemaitis, Vyskupas Mečislovas Reinys ir Vilkaviškio vyskupija, ten pat, t. 16, Vilnius, 2000, p. 229-236; S. Jegelevičius, Dialogai ir konfliktai: Arkivyskupas Mečislovas Reinys Vilniuje (1939-1944), ten pat, t. 24, Vilnius, 2004, p. 521-535; A. Urbonaitė, E. Šiugžda, Arkivyskupo Mečislovo Reinio, Valstybininko, Mokslininko, Šventojo Kankinio 100-osioms gimimo metinėms, Kaunas, 1996.
| |
|---|
