ID | 1900 | |
---|
Nr. | 11038 | |
---|
Laikotarpis | XIX a.– XX a. | |
---|
Pavardė | Laukaitis | |
---|
Vardas | Juozas | |
---|
Gimė | 1873 02 03 | |
---|
Mirė | 1952 08 15 | |
---|
Gimimo vieta | Giniūnų k. | |
---|
Išsilavinimas | Seinų seminarija; Vilniaus/Peterburgo akademija | |
---|
Šventimų data | kunigo: 1897 | |
---|
Dvasininko statusas | Kunigas | |
---|
Vyskupija | Seinų/Vilkaviškio | |
---|
Parapija | Leipalingio, Kalvarijos, Seirijų | |
---|
Represijos | 1944-1953 m. (Stalinas) | |
---|
Aprašas | G. Giniūnų k. Prienų v. valstiečio šeimoje. 1880–1883 mokėsi Prienų liaudies mokykloje, 1883–1888 Marijampolės gimnazijoje, 1888–1893 Seinų dvasinėje seminarijoje, 1893–1897 Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė teologijos magistro laipsniu. 1897 įšventintas kunigu. Grįžęs į Lietuvą 1897–1910 Seinų vyskupijos kurijoje ėjo vyskupo A. Baranausko sekretoriaus pareigas, nuo 1904 Seinų dvasinės seminarijos profesorius. 1910 09 buvo paskirtas Leipalingio klebonu. 1916 pakeltas kanauninku, 1926 – prelatu. Aktyvus katalikų draugijų veikėjas, redagavo „Vadovą“, „Šaltinį“; telkė kalbininkų pajėgas religiniams tekstams lietuvinti. 1912 10–1917 11 buvo Suvalkų gubernijos atstovas IV Rusijos Valstybės dūmoje. I Pasaulinio karo metais gyveno Petrograde, 1915–1918 vadovavo Lietuvių pabėgėlių šalpos k–tui. Sugrįžęs 1918 06 01–1924 06 17 buvo Seinų vyskupijos kurijos kancleris, 1918 09–1919 07 seminarijos profesorius (dėstė lietuvių kalbą ir homiletiką). 1919 07–1920 02 JAV lietuvių parapijose rinko lėšas Lietuvos pradinėms mokykloms. 1921 07–1923 01 buvo Kalvarijos klebonas ir dekanas, 1924 06–1930 12 – Vilkaviškio kurijos oficiolas. 1931–1938 Seirijų klebonas, vėliau gavo valstybinę pensiją. 1928 apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3–ojo laipsnio ordinu. 1936 09–1940 07 buvo IV Seimo narys, vėliau gyveno Seirijuose, dėl senatvės nėjo dvasinių pareigų. Tačiau 1946 01 areštavus kleboną J. Leonavičių laikinai aptarnavo parapiją. 1947 04 29 buvo suimtas, apkaltintas priešiškumu sovietų valdžiai (1941–1944 sakė antisovietinius pamokslus, vėliau palaikė ryšius su pogrindžiu). Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų ministro 1947 09 13 sprendimu nubaustas 7 metų kalėjimo bausme. Kalintas Vladimiro kalėjime, vienais duomenimis mirė Novočerkasko lageryje (Rostovo sr.), kitais – Vladimiro kalėjime. 1989 reabilituotas. Išleido atsiminimų apie vyskupą A. Baranauską. Lietuvos Bažnyčios įtrauktas į XX amžiaus tikėjimo liudytojų sąrašą.
| |
---|
Šaltiniai ir literatūra | Lit.: J. Laukaičio baudžiamoji byla, LYA, f. K 1, ap. 58, b. P 12088; Prelato Juozapo Laukaičio tarnybos lapas, 1930 12 10, ten pat, l. 16–3 (dokumentas voke); A. Vaičiūnas, Prelato šlovės ir kančių keliai, Apžvalga, 1996, nr. 17, p. 8; Gaigalaitė A., Kunigas Juozas Laukaitis IV Rusijos Valstybės dūmoje (1912–1917), XXI amžius, 2006, nr. 31; R. Laukaitytė, Laukaitis Juozas, Lietuvos Respublikos Seimų [...] narių biografinis žinynas, Vilnius, 2007, p. 659-662; Vilkaviškio vyskupija, Tikėjimo liudytojai, http://vilkaviskis. lcn. lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/.
| |
---|
Įr. autorius, redaktoriai | dr. R. Laukaitytė | |
---|
DB įrašo adresas | http://lkma.lt/lddb/israsas.php?nr=11038 | |