ID	3441
Laikotarpis	XIX a.– XX a.
Pavardė	Beinoravičius / Bejnarowicz, Bejnerowicz
Vardas	Juozapas
Gimė	1849 04 20
Mirė	1912 07 15
Išsilavinimas	Seinų kunigų seminarija
Šventimų data	kunigo: 1872 12 21
Dvasininko statusas	Kunigas
Vyskupija	Seinų
Parapija	Aukštoji Panemunė, Garliava, Pakuonis, Teolinas (Teolin), Gelgaudiškis, Bartininkai, Griškabūdis, Liudvinavas, Liškiava, Pakuonis
Represijos	iki 1915 m. (caras)
Aprašas	Valstiečių kilmės. Marijampolėje baigė 4 klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1866 m. spalio 5 d. Kunigu įšventintas 1872 m. gruodžio 21 d. Po seminarijos baigimo paskirtas į Aukštosios Panemunės parapiją. Garliavos parapijos rezidentas. 1874 m. Pakuonio parapijos kapelionas. Suvalkų gubernatoriaus 1874 m. birželio 6 d. raštas Seinų vyskupui, kad neturi kliūčių J. Beinaravičių paskirti Leipalingio parapijos vikaru. Seinų vyskupo P. P. Viežbovskio 1874 m. rugsėjo 23/spalio5 d. raštas Suvalkų gubernatoriui, kad paskyrė kun. J. Beinoravičių Teolino parapijos vikaru ir juo buvo iki 1876 m. 1876–1877 m. Gelgaudiškio parapijos vikaras. Seinų vyskupo P. P. Viežbovskio 1877 m. sausio 18/30 d. raštas Varšuvos generalgubernatoriui, kad paskyrė kun. J. Beinaravičių Bartninkų parapijos vikaru ir juo buvo iki 1881 m. 1881–1889 m. Griškabūdžio filijos vikaras. 1889–1896 m. Liudvinavo parapijos vikaras. 1896–1899 m. Liškiavos parapijos administratorius (klebonas). 1899–1912 m. Pakuonio parapijos administratorius (klebonas). Varšuvos generalgubernatorius 1875 09 06/18 d. rašte Seinų vyskupui nurodė, kad Teolino vikaras kun. J. Beinoravičius išklausė vieno graikų katalikų (unito) išpažintį. Vyskupo prašė įspėti kun. J. Beinoravičių, kad jeigu jis toliau tai darys, tai bus ištremtas gyventi į imperijos teritoriją. Iš Teolino vysk. P. P. Vežbovskis kun. J.Beinoravičių skyrė vikaru į Griškabūdžio parapiją. Tačiau šio paskyrimo už patarnavimus unitams netvirtino Varšuvos generalgubernatorius, kuris savo 1875 12 06/18 d. rašte Seinų vyskupui rašė: „Taip kaip Griškabūdžio parapija didelė ir dėl to svarbesnė parapija nei Teolino parapija, tai Jusų Ekselencijos Beinoravičiaus paskyrimas būtų ne nuobauda jam už neteisėtus veiksmus, o apdovanojimas“. Dėl to generalgubernatorius nurodė vyskupui, kad kun. J. Beinoravičių paskirtų mažesnę parapiją. Suvalkų gubernatorius savo 1876 01 14 d. rašte vyskupui siūlė kun. J. Beinoravičių paskirti į Šakių parapiją. Vyskupas savo 1876 01 16/28 d. rašte Suvalkų gubernatoriui nurodė, kad jis iš tikrųjų planavo paskirti kun. J. Beinoravičių vikaru į Šakius. Civilinė valdžia 1884 m. birželio 9 d. nubaudė Griškabūdžio filijos vikarą kun. J. Beinoravičių 50 rb bauda, kad bei leidimo išvyko į kitą parapiją. Mirė Pakuonyje.
Šaltiniai ir literatūra	Lit.: Elenchus 1873–1913; Bojownicy kapłani za sprawę Kościoła i Ojczyzny w latach 1861–1915. Opracował Paweł Kubicki, Część pierwsza, t. 3, Sandomierz, 1933, p. 341-342. Archyvas: Lomžos vyskupijos archyvas, sign. II 105, 218, 573 (Kun. J. Beinoravičiaus asmens byla.)
Įr. autorius, redaktoriai	dr. A. Katilius
DB įrašo adresas	http://lkma.lt/lddb/israsas.php?nr=