ID	3491
Laikotarpis	XIX a.– XX a.
Pavardė	Čarnovskis / Czarnowski
Vardas	Julijonas
Gimė	1860 09 07
Mirė	1930 10 16
Gimimo vieta	Kulešų parapija
Išsilavinimas	Seinų kunigų seminarija
Šventimų data	kunigo: 1885 02 08
Dvasininko statusas	Kunigas
Vyskupija	Seinų; Lomžos
Parapija	Novogrudas (Nowogród), Lomža, Šumovas (Szumowo), Raigardas (Rajgród), Ščučynas (Szczuczyn), Vizna (Wizna), Staviskai (Stawiski), Kolnas (Kolno), Kobylinas (Kobylin)
Represijos	iki 1915 m. (caras)
Aprašas	Bajoras. Gimė Kulešų parapijoje (Mazovijos aps.). Iš pradžių mokėsi namuose. 1876 m. įstojo į Lomžos gimnaziją ir baigė 4 klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1880 m. liepos 5 d. Kunigu įšventintas 1885 m. vasario 8 d. Po seminarijos baigimo buvo laikinai paskirtas į Novogrudo parapiją ir joje buvo iki 1887 m. Nuo 1887 m. liepos 17 d. Lomžos parapijos etatinis vikaras. Lomžos policijos viršininkas informavo Lomžos gubernatorių, kad į Lomžą atvyko 1887 m. rugpjūčio 6 d. ir rugpjūčio 8 d. prisiekė. Lomžos policijos viršininko 1890 m. gruodžio 19 d. raštas Lomžos gubernatoriui, kuriame nurodoma, kad Lomžos vikaras J. Čarnovskis 1888 m. gegužės 6 d. pakviestas priimti naujokų priesaiką į dragūnų Volynės 17 pulką priesaiką priėmė ne rusų kalba, o lenkų. Šį savo žingsnį kun. A. Čarnovskis paaiškino, kad nemoka rusų kalbos. Už tai Varšuvos generalgubernatoriaus 1888 m. birželio 7 d. sprendimu buvo nubaustas 50 rb bauda. Buvo įspėtas už tai, kad lankydamasis gminos patalpose nenusiėmė kepurės, kur buvo caro Aleksandro II ir valdančio caro Aleksandro III portretai. Nuo 1891 m. sausio 9 d. Šumovo parapijos vikaras. 1892 m. balandžio 1 d. perkeltas Raigardo parapijos vikaru. 1893 m. kovo 19 d. paskirtas Ščučyno filijos vikaru rektoriumi ir juo buvo iki 1908 m. 1908 m. liepos 30 d. Ščučyno bažnyčioje per pamaldas už imperatorių ir jo šeimą bažnyčios viduryje stovėjo katafalkas apstatytas užgesintomis žvakėmis. Už tai Varšuvos generalgubernatorius 1908 m. rugsėjo 17 d. nubaudė 100 rb bauda. 1908–1911 m. Viznos parapijos vikaras. Būdamas Šumovo parapijos vikaru 1891 vasario 20 d. sutuokė buvusius unitus, kurie atvyko iš Siedlų gubernijos. Tačiau tai nebuvo įrodyta ir Varšuvos generalgubernatorius nurodė tik perkelti į kitą parapiją. 1896 m., būdamas Ščučyno filijos rektoriumi, nepriėmė išpažinties Ščučyno gyventoją Mariją Kacelską, kuri ketino tekėti už stačiatikio policininko. Už tai Varšuvos generalgubernatorius 1896 m. spalio 4 d. nubaudė 100 rb bauda. Ščučyno 1899 m. rugsėjo 21 d. skaitė du caro manifestus taip tyliai ir neišraiškingai, kad negalėjo suprasti ir arti sakyklos stovintys. Už tai Varšuvos generalgubernatorius nubaudė 100 rb bauda. Už trukdymus garnizono viršininkui Ščučyne priimti paradą 1902 m. balandžio 23 d. Varšuvos generalgubernatoriaus 1902 birželio 2 d. nubaustas 100 rb bauda. 1911m. Staviskų filijos vikaras rektorius ir juo buvo 1915 m. 1920 m. jau Kolno klebonas ir juo buvo 1929 m. Kolno klebonas. Mirė Kobyline.
Šaltiniai ir literatūra	Lit.: Elenchus 1886–1931; Bojownicy kapłani za sprawę Kościoła i Ojczyzny w latach 1861–1915. Opracował Paweł Kubicki, Część pierwsza, t. 3, Sandomierz, 1933, p. 247–248, 304, 338–339. Archyvai: Lomžos vyskupijos archyvas, sign. II 106; Balstogės valstybinis archyvas, KGŁ, sygn. 723 (Kun. J. Čarnovskio asmens byla); Lomžos valstybinis archyvas, NSZPŁ, sygn. 413, l. 89v–90, 145v–146.
Įr. autorius, redaktoriai	dr. A. Katilius
DB įrašo adresas	http://lkma.lt/lddb/israsas.php?nr=