ID	3655
Laikotarpis	XIX a.– XX a.
Pavardė	Kriščiukaitis / Kryszcziukajtys
Vardas	Jonas
Gimė	1866 12 30
Mirė	1946 02 09
Gimimo vieta	Nadrausvė
Išsilavinimas	Seinų kunigų seminarija
Šventimų data	kunigo: 1891 06 21
Dvasininko statusas	Kunigas
Vienuolija	Marijonas
Vyskupija	Seinų
Parapija	Miastkovas (Miastkowo), Pšytulai (Przytuły), Šventežeris, Seirijai, Meteliai, Teolinas (Teolin)
Aprašas	Valstiečių kilmės. Gimė Nadrausvės k. Vilkaviškio parapijoje. Į Marijampolės gimnaziją įstojo 1880 m. ir baigė 4 klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1886 m. liepos 5 d. Kunigu įšventintas 1891 m. birželio 21 d. Po seminarijos baigimo laikinai paskirtas į Miastkovo parapiją. 1892 m. laikinai Miastkovo parapijoje. Nuo 1892 vasario 4 d. laikinai Pšytulų parapijoje ir joje buvo iki 1895 m. 1895–1897 m. Šventežerio parapijos vikaras. 1897–1904 m. Seirijų parapijos vikaras. 1904–1906 m. Metelių parapijos vikaras. 1907 m. Teolino parapijoje laikinai. 1907–1911 m. Teolino parapijos klebonas. Iš Teolino parapijos klebono pareigų atleistas 1911 m., civilinei valdžiai pareikalavus. Būdamas Teolino parapijos klebonu, kun. J. Kriščiukaitis leido savo vikarams pasisakyti prieš rusišką stačiatikių vienuolių išlaikomą Perstūnės kaimo mokyklą. Šie vikarai uždraudė Perstūnės kaimo vaikams katalikams lankyti šią mokyklą. Už tai Vidaus reikalų ministerijos 1911 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Seinų vyskupą, kad perkeltų kun. J. Kriščiukaitį į kitą parapiją už Augustavo apskrities ribų. 1911– 1915 m. be pareigų. Pirmojo Pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. 1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą ir įstojo į marijonų vienuoliją. Nuo 1920 m. spalio 4 d. iki 1925 m. spalio 4 d. buvo Vilniuje vysk. Jurgio Matulaičio asmeniniu marijonų reikalų sekretoriumi. 1925–1930 m. Lietuvos marijonų generalinis vikaras. Nuo 1933 m. iki mirties gyveno Romoje ir ėjo patarėjo bei vicegenerolo pareigas. Rašė spaudoje: „Kryžiuje“, „Ūkininke“, „Vadove“ ir kt. Vilniuje rinko knygas marijonų bibliotekai. Jo rūpesčiu buvo sutvarkyta ir pildoma Marijampolės marijonų biblioteka. Romoje taip pat sutvarkė biblioteką ir marijonų archyvą. Šventežerio ir Seirijų parapijose platino lietuvišką spaudą, rūpinosi platinimo organizavimu. Mirė Romoje.
Šaltiniai ir literatūra	Lit.: Elenchus 1892–1915; Lietuvių enciklopedija, t. 13, p. 153–154; Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius, Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, Vilnius, 2004, p. 241; Bojownicy kapłani za sprawę Kościoła i Ojczyzny w latach 1861–1915. Opracował Paweł Kubicki, Część pierwsza, t. 3, Sandomierz, 1933, p. 314. Archyvai: Lomžos vyskupijos archyvas, sign. II 106; Lomžos valstybinis archyvas, NSZPŁ, sygn. 413, l. 81v–82.
Įr. autorius, redaktoriai	dr. A. Katilius
DB įrašo adresas	http://lkma.lt/lddb/israsas.php?nr=