Tomas VIII
Turinys su nuorodomis į straipsnio santrauką
- Vytautas AlišauskasSudarytojo pratarmė
- Vytautas AlišauskasEditor’s Preface
- Darius BaronasKatalikiškojo pamaldumo raiška Vilniuje XIV a. pabaigoje – XV a. viduryje.
- S. C. RowellGossipred and Lithuanian dynastic politics in early-fifteenth-century Poland
- Karolis TumelisNeišsipildžiusios viltys: skundai dėl nutrauktų sužadėtuvių Vilniaus vyskupijos konsistorijoje xviii a. antroje pusėje
- Aldona PrašmantaitėVilniaus vyskupijos katedros kapitulos laikinieji koadjutoriai XIX a.: genezė, raidos bruožai, personalijos
- Algimantas KatiliusŽemaičių vyskupijos vyrų vienuolynų tinklas XVIII a. pab. – XX a. pradžioje
- Darius BaronasBazilijonų redakcijos Trijų Vilniaus kankinių kankinystės aprašymas iš metropolito Leono Kiškos rankraščio
- Rafał WitkowskiAnniwersarium obłóczyn, profesji i konsekracji benedyktynek wileńskich z końca XVII w. O potrzebie kontynuacji badań prozopograficznych
Šis, jau aštuntasis Bažnyčios istorijos studijų tomas, ne taip, kaip kai kurie ankstesnieji, nėra skirtas vienai temai. Jame skelbiami tyrimai aprėpia skirtingas epochas ir erdves, itin įvairius reiškinius ir procesus (vienuolinį gyvenimą, dvasininkų statusą, kasdienybės fenomenus, politikos ir religijos sąsajas) todėl jis ir pavadintas „Krikščioniškojo gyvenimo Lietuvoje atodangos: XIV–XX a.“. Ši įvairovė liudija, kad skirtingose akademinėse institucijose dirbantys krikščionybės istorijos Lietuvoje tyrinėtojai nepalieka be dėmesio jokios istorinės epochos ar institucinio fenomeno.
Dariaus Barono straipsnis „Katalikiškojo pamaldumo raiška Vilniuje XIV a. pabaigoje – XV a. viduryje“ skirtas Viduramžių miestiečių religiniam gyvenimui. Konkrečiu dėmesio objektu pasirinktas Vilniaus miestas. S. C. Rowell analizuoja krikštatėvių vaidmenį dinastinėje Lietuvos politikoje. Tyrimo centre – Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnaus Vladislovo krikštynos ir jų politinės implikacijos. Karolio Tumelio tyrimas „Neišsipildžiusios viltys: skundai dėl nutrauktų sužadėtuvių Vilniaus vyskupijos konsistorijoje“ mus perkelia į Naujuosius laikus – XVIII a. Iki šiol daugiausia tirta etnografinė paprotinė sužadėtuvių pusė, o katalikiškos sužadėtuvės, jų teisinis statusas ir padariniai dar labai mažai tirti. Aldona Prašmantaitė gilinasi į XIX a. Vilniaus katedros kapitulos laikinųjų koadjutorių genezę ir personalijas. Tyrimas atskleidžia ne tik kapitulos vidinę raidą, bet ir politinių procesų sampynas su bažnytiniu gyvenimu. Skelbtais ir archyviniais šaltiniais remiantis sudarytas ir 1810–1828 m. laikinųjų koadjutorių sąrašas su jų įvesdinimo datomis. Algimanto Katiliaus straipsnis „Žemaičių vyskupijos vyrų vienuolynų tinklas XVIII a. pab. – XX a. pradžioje“ suteikia panoraminį šios vyskupijos vienuolijų vaizdą Rusijos imperijos laikais. Gausi statistinė medžiaga teikia žinių ne tik apie Žemaičių vyskupijos vienuolijų funkcionavimą, bet ir naikinimą – nuo 19, veikusių XIX a. viduryje, iki vienintelio po 1889 m. uždarymų. Straipsnis papildytas Žemaitijos vienuolių 1817–1818 m. sąrašu, pagrįstu vienuolynų vizitacijomis.
Aštuntasis BIS’o tomas pasižymi archyvinių dokumentų publikacijų gausa. Šalia jau minėtų, archyvine medžiaga paremtų Prašmantaitės ir Katiliaus straipsnių priedų, Barono ir Rowello straipsniai lydimi dokumentų orginalų publikacijų. Maža to, Baronas skelbia Trijų Vilniaus kankinių kankinystės bazilijonų redakcijos lotynišką tekstą. Rankraštis, saugomas Lvove, Ukrainos centriniame valstybiniame istorijos archyve, Barono įvade išsamiai aprašytas ir aptartas. Ši publikacija svariai papildo ankstesnius istoriko darbus Vilniaus kankinių tema. Poznanės universiteto profesorius Rafał Witkowski parengė lenkų kalba surašytą Vilniaus benediktinių įvilktuvių, įžadų ir konsekracijos knygą, apimančią 1682–1704 m. Šaltinyje esama ne tik minėtus vienuolystės etapus perėjusių vienuolių sąrašo, bet ir įdomios odės abatės Pranciškos Galeckos garbei.
This, already the eighth volume of “Bažnyčios istorijos studijos = Studies in Church History”, unlike some of its predecessors, is not devoted to a single topic. Its articles encompass different eras and spaces, especially varied phenomena and processes (monastic life, the status of clergy, everyday phenomena, political and religious links), so it is therefore called “Revealing Christian Life in Lithuania: 14th–20th centuries”. This diversity shows that researchers of the history of Christianity in Lithuania working in different academic institutions do not leave without attention any historical epoch or institutional phenomena.
The article of Darius Baronas “Catholic piety in Vilnius in the late 14th c. – mid-15th centuries” is devoted to the religious life of medieval city dwellers. The city of Vilnius is chosen as the particular object of attention. S. C. Rowell analyzes the role of godfathers in the dynastic politics of Lithuania. At the center of the research – the christening of Vladislav, the son of King Jogaila of Poland and Queen Zofia Holszańska, and its political implications. The study of Karolis Tumelis “Unfulfilled hopes: complaints about the cancelled betrothals in the Consistory of the Vilnius diocese in the second half of the 18th century” moves us to early modern times – the 18th century. Up to now, the ethnographic traditional side of the engagements was studied the most, while Catholic betrothals, their legal status and consequences have been studied very little. Aldona Prašmantaitė delves into the genesis and personalities of the temporary coadjutors of the Vilnius Cathedral Chapter in the 19th century. The study reveals not only the inner development of the Chapter, but also the interweaving of political processes with Church life. On the basis of published and archival sources a list of the temporary coadjutors in 1810–1828 with the dates of their initiation is formed. The article of Algimantas Katilius “The network of men’s monasteries in the diocese of Samogitia at the end of the 18th century – the beginning of the 20th century” gives a panoramic view of the religious orders of the diocese while in the Russian Empire. The extensive statistical material provides information not only about the functioning of the monasteries in the diocese, but also about their destruction – from the 19 that operated in the middle of the 19th century, to the only remaining one after the closures in 1889. The article is supplemented with lists of the monks of Samogitia in 1817–1818, based on the visitations of the monasteries.
The eighth volume of “Studies in Church History” is marked by the publication 8 of an abundance of archival documents. In addition to the already mentioned archival materials from the supplements to the articles of Prašmantaitė and Katilius, the articles of Baronas and Rowell have publications of original documents. Moreover, Baronas publishes “The Basilian passion of the Three martyrs of Vilnius“. In his introduction Baronas describes in detail and discusses the manuscript stored in Ukraine’s Central State Historical Archive in Lviv. This publication is an essential complement to the previous works of the historian on the topic of the Vilnius Orthodox Martyrs. Poznań University professor Rafał Witkowski prepared a source publication in Polish on the investiture, vows and consecrations of the Benedictine nuns in Vilnius, covering the years 1682–1704. The source, in addition to the list of the nuns passing the mentioned stages of cloistered life, also has an interesting ode in honor of the abbess Franciszka Gałecka.