Bendraraštis Nr. 31 (70), 2012 m.

Pagal LKMA Įstatus Akademija kas trejus metus rengia narių suvažiavimus. Centro valdybos nutarimu eilinis XXII LKMA suvažiavimas, skirtas Akademijos 90-mečiui paminėti, rengiamas 2012 m. kovo 23–24 dienomis Vilniuje, LKMA Auloje (Pilies 8). Norime Jus supažindinti su LKMA veiklos nuo praėjusio suvažiavimo apžvalga. Taip pat primename mūsų bendrus įsipareigojimus Akademijai ir raginame aktyviau įsitraukti į suvažiavimo diskusijas.

I. Bendroji veikla.

LKMA VEIKLOS STIPRINIMO PROJEKTAS. Nuo 2009 m. LKMA veikimas daugiausia rėmėsi projektinio finansavimo šaltiniais. 2010 m. balandžio 1 d. Lietuvių katalikų mokslo akademija kaip Lietuvos mokslų akademijos partnerė pradėjo vykdyti Europos Socialinio fondo (ESF) ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą "Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas". Viena svarbiausių šio projekto krypčių – tarptautinių ryšių su LKMA veiklos profilį atitinkančiomis organizacijomis intensyvinimas. Visų pirma, daug dėmesio skirta aktyvesniam įsitraukimui į tarptautines Bažnyčios istorikų asociacijas, nes LKMA veikianti Krikščionybės istorijos tyrinėtojų grupė pastaruoju metu sudaro aktyviausią akademijos grandį.

Tarptautinių akademinių ryšių plėtrai pasitarnavo ir susitikimai su kitais potencialiais partneriais. ESF projekto lėšomis surengti seminarai su Bavarijos katalikų akademija, Krokuvos Klub Jagielloński, Bažnyčios istorijos tematikos ir Pax Romana konferencija. Dar viena svarbi vykdomo projekto poveiklė buvo renginių etikos ir moralės bei krikščioniškosios Europos kultūros dimensijos temomis organizavimas, kurios pagrindu LKMA Auloje rengti tradiciniai seminarai ir kiti susitikimai. LKMA tarpininkaujant mons. dr. Algirdas Jurevičius drauge su LMA deleguotais mokslininkais pakviestas rengti Lietuvos mokslo krypčių apžvalgą, o dr. Darius Baronas – mokslo populiarinimo galimybių studiją.

ESF remiamas projektas suteikė galimybę parengti šiuolaikiškos medžiagos LKMA veiklos viešinimui: sukurtas filmas apie LKMA (studija t&v creep), padarytos profesionalios LKMA akademikų fotografijos, išleistas LKMA pristatantis lankstukas lietuvių ir anglų k. bei informacinė knygelė – bibliografija, kurioje pateikta LKMA veiklos 1922–2012 m. istorinė apžvalga bei teminė LKMA leidiniuose publikuotų straipsnių rodyklė. Iš to paties finansinio šaltinio atnaujinta LKMA interneto svetainė.

KILSC. Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centras buvo aktyviausia LKMA grandis. Pasinaudojus ESF remiamu projektu 2010 m. birželio 3–5 d. LKMA mokslinis sekretorius akad. Arūnas Streikus ir Vilniaus skyriaus pirmininkas dr. Darius Baronas dalyvavo Helsinkyje vykusioje Commission Internationale d'Histoire Ecclésiastique Comparée (toliau – CIHEC) metinėje konferencijoje. Konferencijoje, į kurią iš viso atvyko 23 atstovai iš 16 šalių, Lietuvos atstovams buvo suteikta išskirtinė galimybė pristatyti Bažnyčios istorijos tyrimų būklę ir supažindinti su LKMA indėliu organizuojant Bažnyčios istorijos studijas. 2012 m. sausio mėn. į Romą vyko akad. Liudas Jovaiša, akad. Arūnas Streikus ir akad. Paulius Subačius. Ten surengtas susitikimas su Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto vadovais. Jo metu buvo susipažinta su didelę patirtį krikščionybės istorijos tyrimų organizavimo srityje (įkurtas 1954 m.) turinčio komiteto darbu, pristatyta LKMA veikla, aptartos dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo perspektyvos.

Į LKMA 2011 m. rugsėjį organizuotą konferenciją ,,Bažnyčios istorija nuo Romos iki Vilniaus: iššūkiai krikščionybei nuo Ankstyvųjų Naujųjų laikų iki šių dienų" atvyko CIHEC pirmininkas Anton Pazos. Jam dalyvaujant LKMA KILSC priklausantys istorikai surengė CIHEC Lietuvos komisijos steigiamąjį posėdį, taip formalizuodami savo narystę CIHEC. Laikinuoju Lietuvos atstovu CIHEC patvirtintas akad. Arūnas Streikus, pakeitęs beveik du dešimtmečius šias pareigas ėjusį dr. Juozą Tumelį, kuris dėl sveikatos problemų pastaruoju metu negalėjo tinkamai rūpintis Lietuvos Bažnyčios istorikų ir užsienio kolegų ryšiais.

LKMA istorikai 2009–2011 m. vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuotus Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektus "Katalikybė ir visuomenė Lietuvoje XX amžiuje" (vadovas akad. Arūnas Streikus) bei "Lietuvos katalikų bažnyčių šaltinių skelbimas: XVII-XVIII a. vizitacijų aktai" (vadovas dr. Mindaugas Paknys). LKMA Humanitarinių tyrimų institutas kartu su Lietuvos istorijos institutu 2009–2011 m. vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuotą Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektą "Bažnyčios akistata su modernybe: neprakalbinti XIX a. Lietuvos istorijos šaltiniai" (vadovas akad. Paulius Subačius).

Nuo 2007 m. LKMA prisideda prie parengiamųjų darbų pasitinkant Žemaitijos krikšto jubiliejų (1413–1417 – 2013–2017), kurio minėjimą ir tam skirtą valstybinę programą inicijavo Telšių vysk. akad. Jonas Boruta SJ, valstybinės komisijos posėdžiuose dalyvavo dr. Darius Baronas, akad. Paulius Subačius.

PAX ROMANA. 2009 m. birželį vienu laiku su LKMA XXI suvažiavimu Vilniuje įvyko Pax Romana Europos padalinio koordinatorių grupės susitikimas. Tų pačių metų lapkričio 14–15 d. akad. Paulius Subačius dalyvavo Pax Romana Europe ir Kard. Newmano draugijos konferencijoje D. Britanijoje. Pasinaudodami ESF projekto teikiamomis galimybėmis LKMA atstovai akad. Liudas Jovaiša ir akad. Paulius Subačius dalyvavo 2011 m. vasario 25–27 d. Florencijoje surengtame katalikų intelektualų federacijų asociacijos Pax Romana Europos ryšių komiteto posėdyje. 2012 m. kovo 12–13 d. panašus susitikimas akad. Arūno Streikaus surengtas su Barselonoje veikiančio Centre d'Estudis Francesc Eiximenis ir kitų Katalonijos katalikų organizacijų, priklausančių katalikų intelektualų federacijų asociacijai Pax Romana, atstovais.

NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI. Centro valdybos pritarimu LKMA tapo religijos, kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnraščio, nuo 1991 m. einančio solidžiausio ir reikšmingiausio krikščionių inteligentų leidinio "Naujasis Židinys-Aidai" steigėja (perėmė šią misiją iš vadovus ir veiklos formas pakeitusios leidyklos "Aidai"). Kitas mėnraščio steigėjas yra Ateitininkų federacija.

MAŽOJI AKADEMIJA. Nuo 2011 m. spalio LKMA centrinėje būstinėje Vilniaus arkivyskupo kardinolo akad. Audrio Juozo Bačkio iniciatyvos ir paramos dėka pradėjo veikti neformalaus pasaulėžiūrinio ugdymo institucija – Mažoji akademija. Ji rengia krikščionybės pagrindų ir Šventojo Rašto studijų susitikimus, kurių metu paskaitas skaito geriausi Lietuvoje tam tikros srities specialistai. Į du kartus per savaitę vykstančias paskaitas nuolat renkasi daugiau kaip penkios dešimtys klausytojų. Keliolika žurnalistų pareiškė norą dalyvauti Mažosios akademijos sesijomis organizuojamuose krikščionybės ir Bažnyčios gyvenimo pažinimo kursuose. Šią veiklą koordinuoja dr. Rima Malickaitė.

CENTRO VALDYBA. Per laikotarpį nuo 2009 m. suvažiavimo įvyko 5 Centro valdybos posėdžiai ir pasitarimai. Akad. Paulius Subačius buvo LKMA deleguotas ir Seimo 2009 m. rugsėjį paskirtas 4 metų kadencijai į Etninės kultūros globos tarybą. LKMA delegavus į Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisiją Seimo nutarimu 2011 m. kovą įtrauktas dr. Mikas Vaicekauskas.

PRAKTINIAI REIKALAI. Nuo persikėlimo į patalpas Pilies g. 8 jose drauge su LKMA veikia Tautos fondo atstovybė Lietuvoje. Nuo 2011 m. rudens Centro valdybos pritarimu LKMA Centrinės būstinės patalpas dalijasi su "Naujojo Židinio-Aidų" ir "Knygų aidų" redakcija. Tai leidžia ne tik racionaliau panaudoti patalpas, sutaupyti pasidalijus mokant komunalinius, ryšių, apsaugos mokesčius, padengiant valymo paslaugų ir kitas einamąsias išlaidas. Ne mažiau svarbu, jog interesantams lengviau kreiptis, susirasti reikiamą knygą ar informaciją, nes būstinėje nuolat būna žmonių, vyksta intensyvesnė idėjų apykaita tarp LKMA narių ir redakcijos darbuotojų, vieni kitiems patalkina renginių metu. Visa tai leido pagyvinti LKMA veiklą bei paversti jos būstinę labiau pastebimu kultūrinio gyvenimo židiniu.

2011 m. atsisakyta visų turėtų sandėliavimo patalpų, iš jų į centrinę būstinę pervežti neišplatinti vertę turintys Akademijos leidiniai. LKMA leidinių siuntimas užsienio bibliotekoms vyksta pagal Centro valdybos patvirtintą sąrašą, iš projektinių lėšų įsigyta užsienio leidinių (daugiausia Bažnyčios istorijos tematika) LKMA bibliotekai. LKMA per laikotarpį gavo kuklios paramos iš fondų (Tautos fondas, Lietuvių katalikų religinė šalpa) ir privačių asmenų. ESF remiamo projekto "Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas" vadybininke jo vykdymo laikotarpiui buvo įdarbinta p. Vilma Butkutė.

II. Konferencijos ir kiti renginiai

KONFERENCIJOS. 2011/2012 m. akademinį sezoną LKMA pradėjo rugsėjo 22–23 d. vykusia tarptautine moksline konferencija "Bažnyčios istorija nuo Romos iki Vilniaus: iššūkiai krikščionybei nuo Ankstyvųjų Naujųjų laikų iki šių dienų". Konferencijoje dalyvavo krikščionybės istorijos tematiką nagrinėjantys istorikai ir kitų humanitarinių disciplinų atstovai iš Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Čekijos ir Estijos. Konferencijos pranešimų tematika atspindėjo skirtingas dalykines prieigas: vieni pranešėjai pristatė temas, kuriose lygino krikščionėjimo reiškinius skirtinguose regionuose, kiti nagrinėjo lietuvišką tematiką iš išorės perspektyvos, treti supažindino su šiuo metu vykdomais krikščionybės istorijos tyrimų ir šaltinių publikavimo projektais. Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengti straipsniai buvo išspausdinti Bažnyčios istorijos studijų ketvirtajame tome.

2011 m. lapkričio 25–26 d. LKMA įvyko dar vienas reikšmingas simpoziumas – Tarptautinės katalikų intelektualų federacijos Pax Romana Europos skyriaus konferencija ,,Mokslas ir dvasingumai". Joje svarstytos tradicinio krikščioniškojo dvasingumo ir naujų pseudodvasingumo praktikų santykio problematika, dalytasi patirtimi apie šios srities būklę skirtinguose Europos regionuose. Konferencijoje pranešimus skaitė atstovai iš Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos, Vengrijos, Rumunijos, Ukrainos ir Lietuvos. Taigi galima buvo lyginti Vakarų ir Rytų Europos patirtis, ieškoti bendrų sąlyčio taškų ir išryškinti skirtingas perspektyvas.

SEMINARAI. Ypač svarbus tolesnių LKMA veikimo perspektyvų refleksijai buvo 2010 m. lapkričio 3–4 d. Vilniuje surengtas seminaras "Katalikų akademinis veikimas: iššūkiai ir uždaviniai", kuriame dalyvavo svečiai iš Vokietijos – Bavarijos katalikų akademijos direktorius dr. Florianas Schulleris ir šios akademijos studijų vadovas dr. Arminas Riedelis. Nuo 2000 m. Bavarijos katalikų akademijai vadovaujantis Schulleris savo konceptualų pranešimą suskirstė į kelias dalis: pirmiausia penkiomis tezėmis apibūdino šiuolaikinio Vakarų pasaulio dvasinę ir kultūrinę situaciją, paskui, remdamasis daugiausia Miuncheno akademijoje sukaupta patirtimi, aptarė katalikų akademijų galimybes atsakyti į modernaus pasaulio iššūkius, galiausiai pristatė ateities viziją, akademijai priskirdamas Bažnyčios intelektualinės akies diakonato misiją. Pranešėjo teigimu, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, katalikų intelektualiniai centrai galėtų ir turėtų būti viena tų vietų, kuriose Bažnyčios prezencija ateityje bus itin ryški. Svarstydamas "trečiosios atmainos oikumenės" perspektyvą, Schulleris taip pat pabrėžė būtinumą modernybę traktuoti ne vien kaip grėsmės tikėjimui šaltinį, bet ir konstruktyviai perimti jos idėjas bei priimti ją kaip iššūkį ligšioliniam tikėjimo ir Bažnyčios pavidalui.

Ne mažiau intriguojantis buvo ir Riedelio pranešimas, kuriame jis aptarė Bavarijos katalikų akademijoje svarstomų temų sritis, darbo formas ir tai, kaip jiems sekasi komunikuoti su visuomene. Svečias gana optimistiškai kalbėjo apie akademijos gyvenimu besidominčią "neregimąją dalį" žmonių, kurie nors ir nedalyvauja jos renginiuose, bet reguliariai seka jos veiklą. Žinoma, tai lemia ir gerokai didesnės Bavarijos akademijos žiniasklaidos galimybės, pradedant laikraščiu "Zur Debatte" ir baigiant specialiomis laidomis per Bavarijos šviečiamosios televizijos kanalą "BR-al­pha". Platesnes perspektyvas atvėrę ir naujiems darbams įkvėpę svečių pranešimai puikiai derėjo su gana kritiškais kitų seminaro dalyvių pasisakymais apie šiuolaikinę Lietuvos kultūrinę situaciją ir LKMA bei kitų katalikų intelektualinio veikimo formų vietą joje.

Seimo narys dr. Mantas Adomėnas ir Europos humanitarinio universiteto vicerektorė dr. Irena Vaišvilaitė savo pranešimuose aptarė bendras Bažnyčios viešojo veikimo sritis, pateikdami gana konkrečius pasiūlymus, kokias funkcijas ir kaip LKMA galėtų atlikti dabartinėje Lietuvos situacijoje. Kitų seminaro dalyvių pranešimai perteikė skirtingus požiūrius į Lietuvos katalikų intelektualinės kultūros būklę. Akad. Vilniaus arkivyskupas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis dalijosi savo asmenine patirtimi ir įžvalgomis stebint katalikų intelektualinį gyvenimą pokario Europoje ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Buvęs Ateitininkų Federacijos vadas Vygantas Malinauskas kalbėjo apie jaunosios kartos katalikų dalyvavimo akademiniame gyvenime problemas, o Vilniaus universiteto docentas ir žurnalo Naujasis Židinys-Aidai vyr. redaktorius dr. Nerijus Šepetys daugiausia dėmesio skyrė katalikiškosios žiniasklaidos galimybėms dalyvauti šiuolaikiniame viešajame diskurse. Seminarą, kaip visada, aštriais svarstymais apie LKMA veiklos kasdienybę ir jos ateities perspektyvas baigė Centro valdybos pirmininkas akad. Paulius Subačius. Seminaro medžiaga buvo paskelbta XXIV LKMA Metraščio tome.

Per tarptautinių renginių gausa pasižymėjusį laikotarpį surengtas dar vienas akademinis seminaras su užsienio partneriais – 2012 m. kovo 8–9 d. vykęs renginys ,,Sąjūdis ir Solidarumas: bendros ar skirtingos visuomenės saviorganizacijos trajektorijos?". Drauge su jame dalyvavusiais mokslininkais iš Lenkijos – Krokuvos Klub Jagielloński nariais – mėginta palyginti abiejų šalių išsilaisvinimo iš komunistinės sistemos kelius, įvertinti naujausi tyrimai šia tematika (Jūratės Kavaliauskaitės ir Ainės Ramonaitės redaguota kolektyvinė monografija "Sąjūdžio ištakų beieškant), aptartos galimos jų perspektyvos.

Kaip įprasta rengti LKMA akademiniai seminarai. 2010 m. vasario 4 d. Akademija pakvietė į Romos popiežiškojo Šventojo Urbono universiteto profesoriaus, Specialiosios moralės katedros vedėjo, taip pat popiežiškojo Grigaliaus universiteto fundamentinės moralės teologijos ir bioetikos dėstytojo prof. kun. Vido Balčiaus paskaitą ir seminarą "Krikščioniška moralė ir sąžinės autonomijos likimas". 2010 m. birželio 29 d. įvyko seminaras "Krikščionybė ir liaudies kultūra". Jame pranešimus skaitė Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvytis Šaknys ir to paties skyriaus vyr. laborantė Danguolė Svidinskaitė. 2011 m. lapkričio 24 d., įvyko seminaras "Martyria ir sovietinio totalitarizmo erozija", skirtas vysk. Julijono Steponavičiaus mirties ir kun. Broniaus Laurinavičiaus žūties metinėms paminėti, kurio pranešėjai buvo akad. Arūnas Streikus ir dokt. Kristina Burinskaitė, jo metu atsiminimais dalijosi vysk. Juozas Tunaitis, rodyti kun. Algimanto Keinos nufilmuoti dokumentiniai siužetai.

2010/2011 metų akademinį sezoną užbaigė aktualijų padiktuota diskusija ,,LKMA tapatybė XXI amžiuje: ar sąmoningas katalikas mokslininkas gali būti nacionalistu". Seminaro idėja kilo atkreipus dėmesį, kad LKMA nariai pastaruoju metu viešumoje reiškia ne tik skirtingas, bet ir diametraliai priešingas nuomones tokiais aktualiais Lietuvos kultūriniam tęstinumui, valstybės raidai ir tautinei tapatybei svarbiais klausimais kaip Lietuvos ir Lenkijos santykiai, lietuvių bendrinės kalbos ir rašybos statusas, krikščioniškos kultūros vieta Lietuvos gyvenime. Seminaro metu taip pat buvo pristatytas projekto ,,LMA ir LKMA veiklos stiprinimas" metu sukurtas pristatomasis filmas apie Lietuvių katalikų mokslo akademiją.

2012 sausio 16–17 d. organizuotos LKMA dienos Telšiuose, kurių metu su katalikiškos Vincento Borisevičiaus gimnazijos moksleiviais, mokytojais, Telšių kunigų seminarijos klierikais bendravo ir paskaitas populiariai pristatančias savo tyrimų atradimus, supažindinančias su akademinio pasaulio aktualijomis skaitė akad. Liudas Jovaiša, dr. Darius Baronas, doktorantė Gabrielė Gailiūtė, akad. Paulius Subačius.

CIKLAI PASAULĖŽIŪRAI UGDYTI. Nuo 2010 m. pabaigos LKMA su Demokratinės politikos institutu rengė viešų diskusijų ciklą "Senos ir naujos dorybės Lietuvos visuomenės gyvenime ir politikoje", skirtą Lietuvos viešojo gyvenimo analizei per Bažnyčios mokymo apie dorybes prizmę. Susitikimuose, kurie kas mėnesį tęsėsi iki 2011 m. vasaros, buvo apsvarstytos dabar viešumoje vyraujančios drąsos, teisingumo, idealizmo, pietas, išminties ir solidarumo dorybių sampratos, jų atitiktis krikščioniškai tradicijai. Į seminarus buvo kviečiame įdomūs pašnekovai, derinant vyresnės kartos intelektualų analitinę patirtį su jaunų mokslininkų (daugiausia būsimų politologų) drąsiomis įžvalgomis. Diskusijose, kurias grakščiai moderavo LR Seimo narys dr. Mantas Adomėnas, dalyvavo kunigas Julius Sasnauskas OFM, filosofai dr. Nerija Putinaitė, dr. Vytautas Ališauskas ir dr. Arūnas Sverdiolas, teisininkas Vygantas Malinauskas, LR Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, Kauno VDU Teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius, literatūrologė ir vertėja Gabrielė Gailiūtė, ekonomistė Kotryna Gailiūtė, TSPMI doktorantai Santa Kančytė, Laurynas Peluritis, Justina Juodišiūtė. Paskutiniame šio ciklo renginyje menotyros profesorė Aleksandra Aleksandravičiūtė apžvelgė dorybių ikonografijos istorinę raidą.

Toliau plėtoti ar naujai megzti LKMA santykiai su kitomis giminingomis organizacijomis. LKMA auloje vyko ir kitų pasaulėžiūriškai artimų organizacijų – ateitininkų, krikščionių demokratų – renginių.

KNYGŲ SUTIKTUVĖS. 2009 m. gruodžio 30 kalėdiniame LKMA vakare surengtos Vytauto Ališausko, Tomo Jaszczołto, Liudo Jovašos ir Mindaugo Paknio parengtos prozopografinės studijos ,,Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a." (Bažnyčios istorijos studijos, t. II) ir LKMA Metraščio XXXII tomo sutiktuvės, per kurias kalbėjo autoriai, Lietuvos istorijos instituto bendradarbis dr. Darius Antanavičius ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas. 2010 m. surengti keli seminarai, kuriuose svarstytos fundamentalios, svarbius Lietuvos krikščionybės istorijos siužetus ir asmenybes naujai interpretuojančios monografijos. Seminare "Valstybė ir katalikiškos visuomeninės organizacijos: santykių raida ir socialinis įnašas" diskutuota apie prof. Kęstučio Skrupskelio monografiją Ateities draugai: Ateitininkų istorija (iki 1940 m.). Seminare "Švietimo epochos riboženkliai: naujieji vyskupų I. Masalskio ir A. Baranausko gyvenimai" pristatytos studijos (Eligijus Raila, Ignotus Ignotas, Vilnius: Aidai, 2010; Paulius Subačius, Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai, Vilnius: Aidai, 2010), kurių autoriai, taikydami šiuolaikinės biografistikos ir tekstologijos metodus, mėgino į iškilių XVIII–XIX a. istorinių asmenybių gyvenimus ir tekstus pažvelgti kitokiu rakursu.

2011 m. kovo pabaigoje buvo aptariamos dvi LKMA išleistos krikščionybės istorijos šaltinių publikacijos: Arūno Streikaus sudarytas Slaptojo Vatikano archyvo dokumentų, atspindinčių Šv. Sosto atstovybės Lietuvoje veiklą 1922–1938 m. veiklą, rinkinys ir Pauliaus Subačiaus bei Renatos Taučiūtės parengtas Vilniaus vyskupijos kunigo, garbės kanauninko Silvestro Gimžausko (1845–1897) pamokslų kritinis leidimas. Kovo mėnesį LKMA taip pat kvietė į intriguojančią diskusiją, kurioje svarstytos Guodos Azguridienės esė rinkinyje "Auksinės žuvelės ilgesys: žmogus ir jo gerovės šaltiniai" pateiktos įžvalgos. Diskusijoje dalyvavo žurnalistas Rimvydas Valatka ir Lietuvos URM analitikė Jurgita Kasputienė.

2012 m. pavasarį taip pat surengti keli seminarai, dedikuoti knygų sutiktuvėms. Seminare ,,Lietuvos krikščionėjimo istorijos šaltinių skaitymai" aptartas Vytauto Ališausko parengtas naujas akademinis Jono Lasickio pasakojimo apie žemaičių dievus leidimas. Kęstučio Girniaus straipsnių rinktinė ,,Tauta, išbandymai, dorovė: tarp komunizmo ir demokratijos" suteikė dar vieną progą svarstymams apie šiuolaikinę Lietuvos politinio ir pilietinio gyvenimo būklę.

III. Leidyba

Nuo XXI iki XXII suvažiavimo LKMA išlaikė ankstesniais metais vykdyto leidybinio darbo tempą. Per šį laikotarpį buvo išleisti keturi LKMA Metraščio (serija A) tomai (XXXII–XXV) ir trys Bažnyčios istorijos studijų (BIS, LKMA Metraščio serija B) tomai (II–IV). Nuo XXXIII tomo LKMA Metraščio vyr. redaktoriaus pareigas perėmus dr. Mikui Vaicekauskui, leidinio turinys šiek tiek pasikeitė: iki tol vyravusią istorinę tematiką vis dažniau paįvairina kitų humanitarinių disciplinų atstovų rašiniai. Džiugina tai, kad LKMA Metraštis 2010 m. praėjo LMA organizuotą geriausių Lietuvos mokslo žurnalų atranką (dargi pateko į aukštesniąją iš dviejų atrinktos periodikos kategorijų) ir taip buvo užsitikrintas jo leidybos finansavimas struktūrinių fondų lėšomis trejiems metams. Visus šiuos leidinius LKMA nario mokestį sumokėję akademikai, nariai ir nariai pagalbininkai gauna nemokamai; negavusieji lai kreipiasi į mokslinį sekretorių.

2009–2012 m. taip pat išleisti keturi serijos Fontes Historiae Lituaniae tomai, kuriuose buvo toliau publikuojami senieji parapijų vizitacijų dokumentai: XVIII a. pabaigoje atliktų Ukmergės ir Pabaisko dekanatų vizitacijų ataskaitos bei XVII a. atliktų Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai. Visi minėti FHL serijos tomai yra projekto ,,Lietuvos katalikų bažnyčių šaltinių skelbimas: XVII–XVIII a. vizitacijų aktai" rezultatas. Tuo pat metu vykdyto kito projekto ,,Katalikybė ir visuomenė Lietuvoje XX amžiuje" rezultatai, be jau minėto Vatikano dokumentų rinkinio, sugulė į teminį BIS tomą "Religija ir visuomenė nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)". LKMA išleido kardinolo akad. Audrio Juozo Bačkio kunigystės penkių dešimčių metų sukakčiai skirtą festschriftą – mokslinių straipsnių ir esė rinkinį "Kunigas" (sudarytojas akad. Paulius Subačius). LKMA Klaipėdos skyrius toliau rengė kasmetinį "Tiltų" priedą – krikščioniškos tematikos straipsnių rinkinį.

Krikščionybės istorijos studijoms pasitarnauti turėtų ne vien minėtos šaltinių publikacijos, bet ir internetinėje erdvėje (LKMA svetainėje) pradedanti funkcionuoti Lietuvoje dirbusių dvasininkų biografijų duomenų bazė, sukurta ir pildoma projekto ,,Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas" vykdymo metu. Minėta duomenų bazė atsirado dviejų anksčiau sukurtų kunigų biogramų rinkinių pagrindu. Vienas jų 2009 m. pabaigoje buvo publikuotas prozopografinės studijos "Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a." (LKMA Metraščio serija Bažnyčios istorijos studijos, t. II) pavidalu. Kitas rinkinys susidarė toliau pildant dar 2008 m. sukurtą XIX–XX a. Seinų vyskupijoje dirbusių dvasininkų biogramų duomenų bazę.

Minėtos duomenų bazių įkėlimas yra tik vienas (nors ir labai svarbus) LKMA internetinės svetainės atnaujinimo darbų. Per pastaruosius metus pasikeitė tiek svetainės išvaizda, tiek jos turinys. Komunikacinės svetainės funkcijos papildytos elektroninio pašto konferencija ir atsiliepimų moduliais, baigiami perkelti senesniųjų Metraščio tomų straipsniai. Artimiausioje ateityje internete bus galima naudotis ir elektroniniu LKMA bibliotekos katalogu, kuris jau baigiamas pildyti.

IV. Narystė

Primename, kad dar 2006 m. spalį Centro valdyba nusprendė perregistruoti organizacijos narius bei 2010 m. atsižvelgdama į pasunkėjusią ekonominę padėtį nustatė konkrečias mažesnes normalaus (100 Lt), lengvatinio (25 Lt) bei garbės (300 Lt) metinio nario mokesčio sumas, kurios suvoktinos pirmiausia kaip parama Akademijos veiklai ir LKMA leidinių prenumerata, nes tris kasmetinius leidinius aktyvių narių statusą turintys asmenys gauna nemokamai.

Tenka paminėti, kad tik kuklus asmenų ratas apsisprendė turėti aktyvaus LKMA nario statusą, t. y. mokėti nario mokestį ir taip padėti išlaikyti Akademiją ir ypač jos leidinius. Pabrėžiame, kad tik sumokėjusieji nario mokestį turi balso teisę, todėl raginame neapleisti savo įsipareigojimų Akademijai. Centro valdyba taip pat yra nutarusi laikyti norma, kad sekant įprasta akademinių organizacijų praktika LKMA leidiniuose skelbiamos tų metų įnašą sumokėjusių narių publikacijos (išskyrus konferencijų kviestinių svečių pranešimus).

Norime tikėti, kad greta kiekvieno iš mūsų yra kolegų mokslininkų, doktorantų, gabių ir svajojančių apie akademinį kelią studentų, tiriamuoju darbu užsiimančių dvasininkų, mokytojų, kultūrininkų, kuriems artimi LKMA tikslai ir principai. Paskatinkime juos įsitraukti į Akademijos veiklą, plėskime bendraminčių ir bendradarbių ratą, ugdykime savo mokinius ne tik veržliais mokslininkais, bet ir aukštų etinių bei visuomeninių idealų siekiančiais žmonėmis. Tikimės vaisingo ir atsakingo bendradarbiavimo, linkime Jums kūrybingo darbo ir Dievo Palaimos.

Akad. prof. dr. Paulius V. Subačius
LKMA Centro valdybos pirmininkas

Akad. doc. dr. Arūnas Streikus
LKMA Mokslinis sekretorius