1922 m. Kaune įsteigta Lietuvių katalikų mokslo akademija yra seniausia tebeveikianti Lietuvos akademinė organizacija. 1940 m. likviduota sovietų valdžios, 1956 m. ji atnaujino savo veiklą išeivijoje. Nuo 1992 m. jos centrinė būstinė vėl yra Lietuvoje.

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Pavadinimas ir tikslas

1.1. Akademijos pavadinimas – Lietuvių katalikų mokslo akademija (toliau – Akademija).

1.2. Akademijos tikslas: a) telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius mokslininkus katalikus mokslo darbui; b) sudaryti jiems kiek galint geresnes darbo sąlygas; c) rengti naujų mokslo kadrų, ugdyti mokslinių asmenybių, kad Akademija taptų katalikų mokslininkų centru ir pajėgtų integruoti Lietuvos mokslą į pasaulio mokslo lobyną; d) kelti lietuvių tautos mokslingumą ir krikščioniškąją kultūrą.

1.3. Šių Įstatų 1.1. straipsnis, nusakantis Akademijos vardą, ir 1.2 straipsnis, nusakantis Akademijos tikslą, negali būti pakeisti nepanaikinant Lietuvių katalikų mokslo akademijos.

1.4. Siekdama tikslo Akademija: a) vykdo mokslinę veiklą; b) steigia bibliotekas, muziejus, archyvus, laboratorijas ir kitas mokslo bei kultūros įstaigas; c) rengia suvažiavimus, mokslines konferencijas, simpoziumus, kursus, paskaitas, mokslo bei viešojo gyvenimo sukakčių minėjimus; d) leidžia mokslo veikalus, mokslo žurnalus, mokslo populiarinimo leidinius; e) kuria fondus; f) įsigyja kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; g) esant reikalui, gali samdyti darbuotojus.

1.5. Akademijos veiklos laikotarpis neribotas.

1.6. Akademija gali įgyti paramos gavėjo statusą.

1.7. Akademijos finansinių metų pradžia ir pabaiga sutampa su kalendorinių metų pradžia ir pabaiga.

2. Akademijos juridinis statusas ir santykis su Lietuvos Respublikos įstatymais

2.1. Lietuvių katalikų mokslo akademija yra katalikų ir krikščioniško nusiteikimo mokslininkų organizacija, kurios teisinė forma yra asociacija. Akademija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis savo simboliką ir bent vieną atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje. Akademija atsako turtu už savo prievoles, bet neatsako už savo narių prievoles.

2.2. Akademija savo veikloje vadovaujasi šiais Įstatais, kiek leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymu ir kitais įstatymais.

3. Akademijos turtas ir jo administravimas

3.1. Akademijos turtą sudaro intelektualinės veiklos rezultatai (kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės), pastatai, kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, testamentiniai palikimai, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai bei kitos vertybės, Valstybės dotacijos, lėšos, gautos realizavus savo leidinius ir panaudojamos tolesnei Akademijos veiklai, ir kitas teisėtai įgytas turtas bei lėšos.

3.2. Akademija savininko teisėmis valdomą turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja; taip pat įsigyja arba parduoda bet kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Sprendimus dėl Akademijai nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo ir/ar apsunkinimo priima Akademijos Centro valdyba.

3.3. Akademija savarankiškai planuoja ir vykdo savo veiklą, atlieka visų rūšių finansines operacijas, Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas.

II. AKADEMIJOS NARIAI

4.1. Akademiją sudaro: nariai, nariai akademikai, garbės nariai ir nariai pagalbininkai.

4.2. Į Akademijos narius priimami visų mokslo sričių krikščioniško nusiteikimo mokslininkai, turintys mokslinius laipsnius ir nuolat gyvenantys Lietuvoje arba turintys ryšių su Lietuva. Stojantieji parašo prašymą, užpildo anketą ir priimami Centro valdybos sprendimu. Iš Akademijos nariai gali būti atleidžiami savo noru arba motyvuotu Centro valdybos sprendimu. Narių sąrašus tvarko mokslinis sekretorius.

4.3. Į narius pagalbininkus priimami krikščioniško nusiteikimo asmenys, baigę aukštąjį mokslą. Stojantieji parašo prašymą, užpildo anketą ir priimami Centro valdybos sprendimu. Iš Akademijos nariai pagalbininkai gali būti atleidžiami savo noru arba motyvuotu Centro valdybos sprendimu. Narių pagalbininkų sąrašus tvarko mokslinis sekretorius.

4.4. Pasižymėję mokslo darbais, aktyvūs nariai, išskyrus narius pagalbininkus, gali būti renkami nariais akademikais. Kandidatus į narius akademikus motyvuotu raštu Centro valdybos pirmininkui gali siūlyti bent trys nariai akademikai arba bent 10 Akademijos narių.

4.5. Garbės nariais gali būti renkami: a) asmenys, pasižymėję dideliais nuopelnais Lietuvos valstybei arba krikščioniškai kultūrai; b) mokslininkai, pasižymėję ypatingais nuopelnais kurioje nors mokslo šakoje; c) asmenys, labai daug pasitarnavę Akademijai savo darbais arba stambiomis sumomis. Jei išrinktieji yra Akademijos nariai, jie nepraranda turėtų teisių. Kandidatus į garbės narius siūlo Centro valdyba.

4.6. Tik nariai akademikai balsuoja, kam suteikti garbės nario ar nario akademiko vardą. Sprendimas priimamas ne mažesne kaip 2/3 visų esamų akademikų balsų dauguma.

4.7. Akademijos nariai, nariai akademikai ir nariai pagalbininkai moka Centro valdybos nustatytą ir Akademijos svetainėje nurodytą metinį nario mokestį. Garbės nariai, vienuoliai ir vienuolės neturi pareigos mokėti nario mokestį. Visi nariai turi dalyvauti mokslinėje veikloje, Akademijos darbe.

4.8. Visi nariai, išskyrus narius pagalbininkus, sumokėję nario mokestį per pastaruosius trejus metus arba nuo jo atleisti, turi sprendžiamąjį balsą visais Akademijos veiklos klausimais, išskyrus 4.6 straipsnyje numatytą atvejį. Visi nariai turi teisę gauti informaciją apie Akademijos veiklą. Į valdymo struktūras gali būti renkami visi nariai, išskyrus narius pagalbininkus.

4.9. Pareiškimus ir nuomones Akademijos vardu gali pateikti tik Akademijos suvažiavimas arba Centro valdyba.

III. AKADEMIJOS VALDYMAS IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

5.1. Akademijos organai yra: a) visuotinis narių susirinkimas; b) Akademijos narių suvažiavimas (Toliau-Akademijos suvažiavimas); c) kolegialus valdymo organas – Akademijos Centro valdyba (toliau – Centro valdyba); d) vienasmenis Akademijos valdymo organas – Akademijos pirmininkas.

1. Akademijos suvažiavimai ir visuotiniai narių susirinkimai

6.1. Kas treji metai Akademijos Centro valdyba organizuoja Akademijos suvažiavimus. Informacija apie Akademijos suvažiavimo sušaukimą ne vėliau kaip prieš mėnesį skelbiama Akademijos interneto svetainėje, o Akademijos nariai apie tai informuojami elektroniniu paštu. Akademijos suvažiavimas teisėtas, jeigu laiku pateikus informaciją jame dalyvauja daugiau kaip pusė balso teisę turinčių (kaip numatyta 4.8. punkte) narių. Sprendimai priimami ne mažesne kaip 2/3 Akademijos suvažiavime dalyvaujančių narių balsų dauguma.

Akademijos suvažiavimai gali vykti ir priimti sprendimus taip pat ir elektroninio ryšio priemonėmis, leidžiančiomis identifikuoti asmenį. Vienas narys Akademijos suvažiavime turi vieną balsą.

6.2. Akademijos suvažiavimo pradžioje išrenkama trijų narių Mandatų komisija balso teisę turinčių Akademijos suvažiavimo dalyvių sąrašui patikrinti.

6.3. Akademijos suvažiavimas išrenka trijų narių Balsų skaičiavimo komisiją.

6.4. Akademijos suvažiavimas: a) renka ir atšaukia Centro valdybą, renka ir atšaukia pavienius Centro valdybos narius; b) diskutuoja ir priima sprendimus kitais Akademijos veiklos klausimais, kurie nepriskirti kitų Akademijos organų kompetencijai; c) vykdo visuotiniam narių susirinkimui priskiriamas funkcijas, išskyrus numatytas Įstatų 6.7.(a) ir 6.7. (d) punktuose, t.y. sprendimų priėmimas dėl Akademijos įstatų keitimo ir Akademijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) yra išimtinė visuotinio narių susirinkimo kompetencija.

6.5. Akademijos suvažiavimui nepriėmus nutarimų, Centro valdybos sprendimu ne anksčiau nei po 1 mėn. ir ne vėliau nei po 3 mėn. gali būti šaukiamas pakartotinis suvažiavimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio suvažiavimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek pakartotiniame suvažiavime dalyvavo narių.

6.6. Kasmet šių Įstatų 6.1. punkte nurodytu būdu šaukiami ir rengiami Akademijos narių visuotiniai susirinkimai.

6.7. Visuotinis narių susirinkimas: (a) keičia Akademijos įstatus; (b) per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina Akademijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą; (c) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu; (d) priima sprendimą dėl Akademijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo); (e) nustato Akademijos nario mokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką; (f) priima sprendimą dėl Akademijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę; (g) sprendžia ir kitus Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme ir šiuose Įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymą tai nepriskirta kitų Akademijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

6.8. Visuotinis narių susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė balso teisę turinčių (kaip numatyta 4.8. punkte) narių. Sprendimai priimami ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma.

Susirinkimai gali vykti ir priimti sprendimus taip pat ir elektroninio ryšio priemonėmis, leidžiančiomis identifikuoti asmenį. Vienas narys turi vieną balsą.

6.9. Susirinkimui nepriėmus nutarimų, Centro valdybos sprendimu ne anksčiau nei po 1 mėn. ir ne vėliau nei po 3 mėn. gali būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek pakartotiniame susirinkime dalyvavo narių.

2. Akademijos Centro valdyba ir jos pirmininkas

7.1. Visai organizacinei, administracinei ir mokslinei Akademijos veiklai vadovauja Centro valdyba. Ją sudaro septyni nariai.

7.2. Centro valdyba: a) koordinuoja visą Akademijos veiklą, palaiko ryšius su skyriais (ir pavieniais nariais); b) priima sprendimus dėl narystės; c) rengia Akademijos suvažiavimus ir visuotinius susirinkimus; d) teikia veiklos ataskaitas Akademijos suvažiavimams bei visuotiniams susirinkimams ir valstybės institucijoms; e) priima sprendimus dėl premijų ir stipendijų; f) disponuoja Akademijos lėšomis ir turtu.

7.3. Centro valdyba renkama šešeriems metams Akademijos suvažiavimo metu visuotiniu, slaptu narių balsavimu raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, leidžiančiomis identifikuoti asmenį. Balsavimas laikomas teisėtu, kai dalyvauja daugiau kaip pusė nario mokestį per pastaruosius trejus metus sumokėjusių arba nuo jo atleistų narių. Jei pirmasis balsavimas pripažįstamas neįvykusiu, antrasis laikomas įvykusiu, nepaisant dalyvių skaičiaus.

7.4. Centro valdyba netenka įgaliojimų, jei Akademijos suvažiavimas išreiškia jai nepasitikėjimą balsų dauguma 6.1. straipsnyje numatytomis sąlygomis.

7.5. Centro valdybos sprendimai priimami esant 2/3 narių kvorumui (dalyvaujant bent 5 nariams iš 7) paprasta visų valdybos narių balsų dauguma (bent 4 balsais iš 7).

7.6. Centro valdybos posėdžiai šaukiami valdybos pirmininko arba paprastos narių daugumos (4 iš 7) iniciatyva. Jie gali būti ir nuotoliniai.

7.7. Centro valdyba pirmininką išsirenka iš savo narių akademikų. Ne mažiau kaip 4 valdybos nariai gali pareikšti nepasitikėjimą pirmininku, tuomet jis renkamas iš naujo. Centro valdybos pirmininkas kartu yra ir Akademijos pirmininkas.

7.8. Akademijos pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas. Jis: a) reprezentuoja Akademiją institucijose bei tarptautiniuose moksliniuose sambūriuose; b) pirmininkauja Akademijos suvažiavimuose, visuotiniuose susirinkimuose, Centro valdybos posėdžiuose; c) vadovauja Akademijos finansinei veiklai; d) atstovauja Akademijai ir sudaro sandorius Akademijos vardu. Tuos sandorius, kuriems būtinas Centro valdybos pritarimas, Akademijos pirmininkas sudaro tik turėdamas Centro valdybos pritarimą.

7.9. Centro valdyba išrenka vicepirmininką. Jis pavaduoja pirmininką šiam laikinai negalint eiti pareigų.

7.10. Centro valdyba paskiria vieną ar kelis mokslinius sekretorius – savo narius, kurie padeda pirmininkui organizacinėje veikloje.

7.11. Centro valdyba: a) priima sprendimus dėl Akademijos darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo; b) parengia ir Akademijos suvažiavimui bei visuotiniam susirinkimui balsavimu tvirtinti teikia finansų ir veiklos ataskaitas; c) priima sprendimus dėl viešai skelbiamos informacijos (skelbimų ir pranešimų).

3. Akademijos skyriai ir sekcijos

8.1. Savo organizacinę veiklą Akademija tvarko mokslo krypčių ir teritoriniu pagrindu.

8.2. Vietovėse, kur yra bent penki Akademijos nariai, jų susirinkimo metu Centro valdyba gali įkurti Akademijos skyrių.

8.3. Akademijos skyriaus nariai kas treji metai renkas skyriaus pirmininką.

8.4. Akademijos skyriaus nariai bent kartą per metus renkasi aptarti savo veiklos.

8.5. Skyriaus pirmininkas informuoja Centro valdybą ir kitus skyrius apie svarbesnius renginius.

8.6. Akademijos nariai gali burtis į sekcijas pagal mokslo kryptis.

8.7. Sekcijos nariai išsirenka savo sekcijos pirmininką.

IV. ĮSTATŲ PAKEITIMO, AKADEMIJOS LIKVIDAVIMO TVARKA

9.1. Įstatų pakeitimą priima Akademijos narių visuotinis susirinkimas slaptu balsavimu 2/3 balso teisę turinčių susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip pusė balso teisę turinčių narių (kaip numatyta 4.8. punkte).

9.2. Akademijos narių visuotiniam susirinkimui slaptu balsavimu bent 2/3 balso teisę turinčių ssusirinkime dalyvaujančių narių dauguma nutarus likviduoti Lietuvių katalikų mokslo akademiją, visas jos teisėtai įgytas turtas ir lėšos, atsiskaičius su kreditoriais, perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurį (-iuos) aukščiau minėtomis sąlygomis parenka Akademijos visuotinis susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti Akademiją.

V. KITOS NUOSTATOS

10.1. Akademijos buveinė keičiama Centro valdybos sprendimu.

10.2. Kai Akademijos skelbimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centras leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka.

10.3. Akademijos organų sprendimai ir pranešimai, kita reikalinga informacija išsiunčiama nariams elektroniniu paštu arba paštu. Su visa informacija nariai turi galimybę susipažinti Akademijos buveinėje.