Bendraraštis Nr. 30 (69), 2009 m.

Pagal LKMA Įstatus Akademija kas trejus metus rengia narių suvažiavimus. Centro valdybos nutarimu eilinis XXI LKMA suvažiavimas vyks birželio 26–27 dienomis Vilniuje. Jo išvakarėse norime Jus supažindinti su trumpa LKMA veiklos nuo praėjusio suvažiavimo apžvalga, o platesnę pirmininko ataskaitą ir perspektyvos sampratą išgirsite per suvažiavimą. Taip pat norime priminti mūsų bendrus įsipareigojimus Akademijai ir paraginti aktyviau įsitraukti į suvažiavimo pasirengimus.

I. Bendroji veikla

LKMA HTI. 2007 m. birželio 22 d. buvo oficialiai įregistruota viešoji įstaiga „Lietuvių katalikų mokslo akademijos Humanitarinių tyrimų institutas“. LKMA yra vienintelis šios viešosios įstaigos dalininkas – savininkas. Instituto įkūrimą Centro valdyba inicijavo tuo tikslu, kad LKMA nariai galėtų aktyviau dalyvauti konkursuose dėl tyrimų projektų finansavimo, kai paraiškas leidžiama teikti tik biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, o ne asociacijoms. Vienas svarbiausių pirminių LKMA HTI užmojų – inicijuoti sistemingus krikščionybės Lietuvoje istorijos tyrimus.

PROJEKTAI. 2007–2008 m. LKMA kartu su Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru laimėjo konkursą įgyvendinti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą tiriamąjį projektą „Lietuvos Krikšto įprasminimas ir refleksija: europėjimo šaltinių kritika, sisteminimas, istoriografinis vaidmuo“ (eLKa). Iš gautų 120 tūkstančių litų buvo nupirktas nešiojamasis kompiuteris, skeneris, skaitmeninis fotoaparatas ir specialus stovas dokumentams fotografuoti, kurie projektui pasibaigus tapo LKMA nuosavybe. Didžioji minėtų projektinių lėšų dalis teko individualiems ir grupiniams tyrimams, pirmiausia keliolikai komandiruočių į užsienio archyvus, kurių metu sukaupta daug vertingos Bažnyčios istorijos medžiagos. Tenka apgailestauti, kad kita teikta paraiška dalyvauti LVMSF prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių projektų konkurse su projektu „Katalikiškojo tapatybės aspekto genezė, savitumas ir tąsa: europietiškųjų bendrybių tradicija Lietuvoje“ paramos negavo dėl labai šališko, prioritetą sinchroniniams globalizacijos tyrimams teikiančio vieno iš keturių ekspertų vertinimo.

KILSC. 2006 m. gruodžio 12 d. posėdyje Centro valdyba pritarė neformaliai kaip Bažnyčios istorijos studijų grupė veikusio Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centro formalizavimui LKMA sekcijos teisėmis. Į šį centrą susibūrę vysk. akademiko Jono Borutos SJ mokiniai ir keli kiti istorikai bei filologai buvo vieni aktyviausių pastarųjų metų Akademijos mokslinėje veikloje. 2008 m. KILSC pateikė paraišką Studijų kokybės vertinimo centro organizuotai Lietuvos Aukščiausio lygio mokslo centrų (humanitariniai mokslia ir teisės mokslai) atrankai ir iš 41 pareiškėjo ekspertams atrinkus 20 centrų, kurie pretenduoja į aukščiausio lygio mokslo centrus, pagal surinktų balų skaičių (15,5) pateko į šį reikalavimus tenkinančiųjų dvidešimtuką. Kol kas neaišku, kaip bus atliekama tolesnė ekspertizė ir į kokią valstybės paramą atrinktieji aukščiausio lygio mokslo centrai galės pretenduoti. Ekspertai nurodė, kad KILSC privalumai – stiprus ir perspektyvus mokslininkų kolektyvas, aiškus tyrinėjimų laukas, svarios publikacijos užsienio leidiniuose, gerai rengiami tyrėjai, organizuojama daug mokslinių konferencijų, o trūkumai – mažoka monografinio pobūdžio veikalų, menka projektinių darbų apimtis. Centras prisiėmė atsakomybę už „Bažnyčios istorijos studijų“ – tęstinės specializuotos serijos, nuo 2007 m. leidžiamos vietoj vieno iš dviejų „LKMA Metraščio“ metinių tomų – rengimą. Nuo 2007 m. LKMA prisideda prie parengiamųjų darbų pasitinkant Žemaitijos krikšto jubiliejų (1413–1417 – 2013–2017), kurio minėjimą ir tam skirtą valstybinę programą inicijavo Telšių vysk. akademikas Jonas Boruta SJ.

SANTYKIAI SU LKMA AMERIKOJE. 2007 m. rugsėjį ALKA-os patalpose Putname vyko LKMA Amerikoje suvažiavimas. Jame dalyvavęs Centro valdybos pirmininkas P. Subačius bandė išsiaiškinti padėtį ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes. LKMA Amerikoje vadovai imperatyviai pareiškė, kad jiems svarbu išlaikyti pagal JAV įstatymus Konektikuto valstijoje įregistruotos pelno nesiekiančios vietinės organizacijos statusą, su tuo susijusius fondus, palikimus, ALKA priklausomybę, todėl LKMA Amerikoje nelaikytina išeivijoje atkurtos ir į Lietuvą iš išeivijos perkeltos vieningos Akademijos padaliniu. 1972 m. įregistruota „Lithuanian Catholic Academy of Sciences Inc. Putnam, CT“ suvoktina kaip LKMA seseriška organizacija, o LKMA nariai, gyvenantys JAV ir Kanadoje yra laisvi apsispręsti, kuriai iš organizacijų ar abiem iš karto priklauso.

BIBLIOTEKA. Projektinių darbų administravimui ir LKMA Vilniaus bibliotekos bei rankraštyno tvarkymui nuo 2006 m. pabaigos ėmė talkinti Ugnė Baronienė. Jos ir kitų pastangomis peržiūrėtos LKMA nuomotos sandėliavimo patalpos, iš jų į centrinę būstinę pervežta dalis archyvo bei neišplatintų leidinių. Dėl didelės apimties, organizacinių sunkumų ir patalpų apribojimų šie darbai tebėra tęsiami. Nepavykus rasti bibliotekos – partnerės, 2008 m. pabaigoje buvo apsispręsta LKMA savarankiškai įsigyti bibliotekos administravimo ir fondų skelbimo internete elektroninę sistemą. Planuojama per 2009 m. atverti Akademijos knygų rinkinį plačiajai visuomenei virtualioje erdvėje. Ši užduotis tapo ypač aktuali 2008 m. pavasarį Kauno arkivyskupijos kurijai nusprendus nutraukti panaudos sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, kurios pagrindu Bažnyčiai priklausančiose patalpose Vilniaus gatvėje pastaruoju laiku veikė LKMA biblioteka. Šiuo knygų fondu nuo Atgimimo metų nuoširdžiai rūpinosi dr. Mindaugas Bloznelis su talkininkais, o fondus sudarė daugiausia ilgamečio LKMA Centro valdybos nario istoriko kun. Rapolo Krasausko (1913–2007) atsiųsti leidiniai. Jo vardu biblioteka ir buvo vadinama. Nei VDU Teologijos fakultetui, nei Arkivyskupijos kurijai neradus galimybių suteikti patalpas šiai bibliotekai ar inkorporuoti ją į veikiančias bibliotekas kaip atskirą fondą, teko priimti nelengvą sprendimą fondą išskaidyti. Kun. Rapolo Krasausko bibliotekoje buvusį prof. Zenono Ivinskio knygų ir periodikos rinkinį, taip pat senąsias knygas, keletą tarp jų pakliuvusių rankraščių, taip pat nepasenusius enciklopedinius leidinius ir dalį kitų aktualių bei retų knygų liepos – rugpjūčio mėnesiais pervežėme į centrinę būstinę Vilniuje. Dėl likusių leidinių bei dubletų buvo pasirašyta dovanojimo sutartis su VDU biblioteka. Pagal šią sutartį VDU bibliotekai nereikalingos knygos po inventorizavimo pateks į akademinių bibliotekų mainų fondą. Atnaujinti ar naujai užmegzti ryšiai su „Aidų“ ir „Vilniaus Dailės Akademijos leidyklomis“, LKMA leidinių siuntimas užsienio bibliotekoms pagal Centro valdybos peržiūrėtą sąrašą, skirta lėšų fundamentiniams ir enciklopediniams leidiniams LKMA bibliotekai įsigyti.

PAX ROMANA. 2008 m. LKMA sunokėjo ankstesniais metais uždelstus narystės mokesčius tarptautinei katalikų intelektualų organizacijai Pax Romana, kuriai šiuo metu priklauso akademinės bei kultūrinės katalikų asociacijos ir institucijos iš 80 šalių, ir atnaujino glaudesnį bendradarbiavimą su Pax Romana Europos padaliniu. 2008 m. lapkričio pabaigoje dr. Arūnas Streikus atstovavo LKMA Pax Romana Europos padalinio konferencijoje; 2009 m. birželį numatomas Pax Romana Europos padalinio koordinatorių grupės susitikimas Vilniuje.

AKADEMIKAI. VADOVAI. 2007 m. vasario 23 d. sveikinome naujuosius LKMA akademikus, išrinktus 2006 m.: Vandą Aramavičiūtę, Mečislovą Jučą, Napaleoną Kitkauską, Ireną Merkienę, Aldoną Prašmantaitę, Paulių Subačių, Stasį Vaitekūną ir LKMA garbės narę Eleną Neniškytę. 2007 m. balandžio 27 d. dr. Darius Baronas išrinktas LKMA Vilniaus skyriaus pirmininku, jis perėmė šias pareigas iš akademiko Kazio Napaleono Kitkausko. Per laikotarpį nuo 2006 m. suvažiavimo įvyko devyni Centro valdybos posėdžiai ir pasitarimai, pertvarkyta LKMA Metraščio redakcinė kolegija.

PRAKTINIAI REIKALAI. 2007 m. kovo 1 d. LKMA su Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba pasirašė arkivyskupijai priklausančių patalpų (buvusio Vilniaus vyskupo buto) Pilies g. 8, kur įsikūrusi Akademijos centrinė būstinė, biblioteka ir Aula, panaudos sutartį laikotarpiui iki 2012 m. birželio 1 d. (terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu). Pagal šią sutartį LKMA atsisakė dalies anksčiau jos eksploatuotų patalpų (jos panaudos sutartimi atiduotos Ateitininkų federacijos Vilniaus skyriui), tačiau įgijo teisę patalpomis neatlygintinai naudoti ir valdyti (mokėti tik už komunalinius ir kt. patarnavimus), o tai pagerino finansinę LKMA padėtį. 2007 ir 2008 metais LKMA kreipėsi į LR Vyriausybę paramos ir gavo lėšų iš rezervo fondo. Parama panaudota einamosioms sąskaitoms apmokėti, leidybai, įrangos įsigijimui. LKMA taip pat gavo paramos iš fondų (Tautos fonas, Lietuvių katalikų religinė šalpa) ir privačių asmenų. Detali finansinė ataskaita bus pateikta Suvažiavimo metu.

II. Konferencijos ir kiti renginiai

KONFERENCIJOS. 2006 m. rugsėjo mėn. Klaipėdos skyrius surengė mokslinę praktinę konferenciją Plungėje. 2007 m. rugsėjo 11–12 d. LKMA drauge su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Vyskupų Konferencija ir kitomis Bažnyčios bei valstybės institucijomis surengė tarptautinę konferenciją „Valstybė ir tradicinės Religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos“, dedikuotą Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos Konkordato bei pal. arkiv. Jurgio Matulaičio mirties sukaktims. Apskritojo stalo diskusijoje prezidentūroje dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkiv. Dominique Mamberti, Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir kiti Vyriausybės nariai, parlamentarai, tradicinių religinių bendrijų vadovai, Konstitucinio Teismo teisėjai, akademinė bendruomenė. Antroje renginio dalyje Kaune perskaityti septyni pranešimai. Tais pačiais metais minėjome Lietuvos krikšto 620-ąsias metines ir 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejaus minėjimo 20-ąsias metines. LKMA KILSC kaip projekto eLKa dalį šia proga spalio 25 d. surengė konferenciją „Komunizmo pabaigos pradžia Lietuvoje: Krikšto jubiliejus (1387–1987) iš dvidešimties metų perspektyvos“, kurios metu perskaityti trys pranešimai, keturi asmenys dalijosi prisiminimais. Lapkričio 12 d. savo skyriaus konferenciją surengė LKMA Klaipėdos nariai.
2008 m. gegužės 24 d. edukologijos sekcijos iniciatyva surengtas seminaras „Ugdymo idėjos A. Maceinos kūryboje“, kuriame perskaityti trys pranešimai. Lietuvos 1941 metų birželio 22–28 d. sukilėlių sąjunga tradiciškai pakvietė LKMA prisidėti prie jų rengiamo 1941 m. birželio mėn. Tautos sukilimo ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 67-ųjų metinių minėjimo bei konferencijos, vykusios birželio 23 d. Vilniuje, kurioje perskaityti keturi pranešimai, du iš jų dedikuoti LKMA akademikui Adolfui Damušiui. Rugsėjo 25–26 LKMA Klaipėdos skyrius su Klaipėdos universitetu ir Telšių vyskupijos kurija surengė konferenciją „Krikščioniškosios misijos Baltijos rytinėje pakrantėje: teorija ir praktika“, skirtą Žemaitijos krikšto 595-osioms metinėms ir Žemaičių vyskupijos 600 m. jubiliejui. Spalio 2–3 d. kartu su Krokuvos Jogailos universitetu ir Lenkų institutu Vilniuje LKMA Auloje surengta Tarptautinė mokslinė konferencija „Perpratęs totalitarizmą: Marianas Zdziechowskis“. Arkiv. pal. Jurgio Matulaičio bičiulio ir rėmėjo, žymaus antikrikščioniškų socialinių ir politinių idėjų kritiko, Vilniaus universiteto rektoriaus mirties 70-mečiui skirtame renginyje perskaityta vienuolika pranešimų, iš jų šeši – užsienio svečių.
2009 m. vasario 26 d. minėdama Vilniaus arkikatedros atšventinimo ir šv. Kazimiero relikvijų grąžinimo dvidešimtmetį LKMA surengė konferenciją „Manipuliacijos sakralumu: Vilniaus Katedra prie sovietų ir juos vejant“, kurios metu perskaityti keturi pranešimai, du asmenys dalijosi prisiminimais.

CIKLAI PASAULĖŽIŪRAI UGDYTI. Nuo 2007 m. rudens LKMA su Demokratinės politikos institutu, Ateitininkų federacija ir žurnalu „Naujasis Židinys-Aidai“ pradėjo viešų diskusijų ciklą „Septynios mirtinos nuodėmės“, skirtą Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo analizei per Bažnyčios mokymo apie nuodėmę prizmę. Įvadines paskaitas susitikimuose, kurie kas mėnesį tęsėsi iki 2008 m. balandžio, skaitė dr. Irena Vaišvilaitė, akad. Paulius Subačius, Vytautas Ališauskas, Vygantas Malinauskas, dr. Naglis Kardelis, dr. Nerija Putinaitė, prof. Alvydas Jokubaitis, dr. Egidijus Vareikis, Edmundas Kelmickas, dr. Irena Eglė Laumenskaitė, t. Julius Sasnauskas OFM, dr. Mantas Adomėnas, dr. Paulius Saudargas, Antanas Gailius.
Toliau plėtoti ar naujai megzti LKMA santykiai su kitomis giminingomis organizacijomis. 2008 m. pavasarį su Jaunaisiais krikščionimis demokratas, DPI, AF ir visuomeninine organizacija „Už pilietinę visuomenę“ LKMA Auloje pradėtas visuomeninių diskusijų ciklas „Ką daryti“. 2009 m. kovo 12 d. LKMA Auloje su Fokoliarų judėjimu surengtas susitikimas su „Bendrystės ekonomikos“ tarptautinio komiteto nariu Leo Simon Jozef Andringu. LKMA auloje vyko ir kitų pasaulėžiūriškai artimų organizacijų – ateitininkų, krikščionių demokratų – renginių.

KNYGŲ SUTIKTUVĖS. 2007 m. balandžio 11 d. pristatyta dr. Arūno Streikaus knyga „Diplomatas Stasys Antanas Bačkis“, lapkričio 29 d. surengtos dr. Mintauto Čiurinsko monografijos „XVI–XVII a. LDK biografistika“ sutiktuvės. 2008 m. balandžio 24 d. surengtas „Bažnyčios istorijos studijų“ I tomo pristatymas, kovo 14 d. dr. Nerijos Putinaitės knygos “Nenutrūkusi styga“ pristatymas, spalio 20 d. knygos „Motiejus Gustaitis: Kunigas, poetas, mokytojas“ pristatymas, lapkričio 25 d. (Kaune) ir 29 d. (Vilniuje) pristatyta dr. Mindaugo Bloznelio knyga „Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais“.

PASKAITOS IR DISKUSIJOS. Vilniuje buvo tęsiami tradiciniai LKMA seminarai, kurie nuo 2006 m. rudens rengti mėnesio paskutinį ketvirtadienį. 2006 m. rugsėjo 29 d. akad. Napaleonas Kitkauskas vedė ekskursiją po atstatomus Žemutinės pilies rūmus, o spalio 27 d. akad. Paulius V. Subačius vadovavo diskusijai apie mokslo ir studijų reformą Lietuvoje. 2007 m. sausio 26 d. dr. Vytautas Stonkus skaitė pranešimą „Kaip išsaugoti gerą sveikatą nesibaigiančiomis medicinos reformos sąlygomis Lietuvoje“, balandžio 27 d. dr. Darius Baronas skaitė paskaitą „Žemaitijos krikštas – Lietuvos įsitvirtinimo Europoje pavyzdys“, gegužės 24 d. dr. Liudas Jovaiša skaitė paskaitą „Šv. Andriejus Bobola: gyvenimas ir gyvenimas“, skirtą prisiminti šventumu pagarsėjusį kankinį, kurio 350-ąsias mirties metines minėjome 2007 m., rugsėjo 27 d. perskaitytas dr. Sigitos Maslauskaitės pranešimas „Šv. Hiacinto ikonografinė tradicija“ tapo gražiu 750-ųjų metų šv. Hiacinto jubiliejaus (1257–2007) atgarsiu. 2008 m. sausio 31 d. Vygantas Malinauskas skaitė paskaitą „Valstybinė šeimos politika ir žmogaus teises“, vasario 28 d. buvo išklausytas Vytauto Ališausko pranešimas „Adomas Jakštas tarp dviejų epochų“, gruodžio 19 d. LKMA akademikė Sofija Kanopkaitė skaitė pranešimą „Harmonija ir sveikata“, drauge vyko LKMA narių adventinis vakaras.
Kauno skyriuje 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo diskutuota tema „Habilitacija: būti ar nebūti?“, o lapkričio 30 d. prof. kun. Andrius Narbekovas skaitė pranešimą „Lyties keitimas“. 2007 m. sausio 25 d. vyko diskusija „Aukštasis mokslas: būti ar pūti“, tradicinis Vasario 16 osios pokylis, lapkričio 29 d. paskaitą „Virtualus mokytojas“ skaitė dr. Kazys Baniulis. 2008 m. sausio 31 d. paskaitą „Mašininis vertimas EN>LT: iššūkiai ir galimybės“ skaitė Vidas Daudaravičius. Drauge su ateitininkais surengtas tradicinis Vasario 16 osios minėjimas. Vasario 28 d. prof. Liudas Mažylis skaitė paskaitą „Kosovo nepriklausomybė“. Gegužės 29 d. surengta diskusija „Kauno miesto ištakos pagal archeologinių tyrimų senamiestyje XIII–XV a. duomenis“, kurios įžanginę paskaitą skaitė dr. Mindaugas Bertašius.

III. Leidyba.

LKMA Metraščio XXIX tomas pasirodė 2007 m. pradžioje pažymėtas 2006 m. data (248 p.). LKMA Metraščio XXX tomas pasirodė 2008 m. pradžioje pažymėtas 2007 m. data (224 p.) Bažnyčios istorijos studijos, I tomas (pagal tęstinę numeraciją LKMA Metraščio XXX tomo dalis B) pasirodė 2008 m. pradžioje pažymėtas 2007 m. data (192 p.)
Aktualumo nepraradusi, 1943 m. Paryžiuje apginta, mūsų dienomis iš prancūzų kalbos išversta Stasio Antano Bačkio daktaro disertacija Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas išėjo 2007 m. (304 p.).
Tęsiant Fontes Historiae Lituaniae leidimą, paskelbta VII šios serijos knyga – dar vienas Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio vizitacijų medžiagos pluoštas Breslaujos dekanato vizitacija 1782–1783 m. (parengė Romualdas Firkovičius), 2008 m. (452 p.).
LKMA Metraščio XXXI tomas 2009 m. pradžioje atiduotas į spaustuvę. Mažesnę Metraščių apimtį lėmė griežtesnė recenzavimo praktika ir ženklus Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų pagausėjimas. Visus šiuos leidinius LKMA nario mokestį sumokėję akademikai, nariai ir nariai pagalbininkai turi gauti nemokamai; negavusieji lai kreipiasi į centrinę raštinę.
Klaipėdos skyriaus pastangomis kaip Klaipėdos universiteto žurnalo „Tiltai“ priedai buvo išleisti jo narių mokslinių straipsnių rinkiniai „Krikščioniškoji šeima modernioje visuomenėje“ (2006 m.), ir „Krikščionybė. Kultūra. Visuomenė“ (2008 m.).

IV. Rengimasis LKMA XXI suvažiavimui.

Centro valdyba 2008 m. spalio 1 d. pritarė pirmininko siūlymui 2009 m. suvažiavimą organizuoti panašiai, kaip jie buvo rengiami ikikarinėje Lietuvoje ir išeivijoje: a) orientuotis į LKMA narius, o ne į iš šalies kviestus dalyvius, b) atsisakyti tiesioginės partnerystės su kuriuo nors universitetu, idant būtų išlaikytas LKMA tapatumas ir savitumas, c) numatyti didesnį skaičių plenarinių kviestinių pranešimų, kurie turėtų akivaizdų mokslinio naujumo požymį ir būtų skirti svarstyti fundamentalioms bei aktualioms krikščionybės ir krikščionio vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje temoms, d) dalykines sekcijas organizuoti tik tuo atveju, jei LKMA nariai parodys iniciatyvos, pateiks konceptualius siūlymus ir suburs grupę pranešėjų, kurių temų visuma būtų įdomi ne vien siauram specialistų, bet visam Suvažiavimo dalyvių ratui, e) nesiriboti vien toliau vardijamomis temomis, bet orientuotis į plačiai suprantamą, mokslotyros etinę problematiką aprėpiančią humanitarinę ir socialinę plotmę, krikščionybės, katalikybės, Bažnyčios, jos suformuotos kultūros praeitį ir dabartį Lietuvoje bei pasaulyje, teologiją, krikščionišką filosofiją, etiką, antropologiją bei jomis grindžiamą psichologijos, medicinos, ekologijos, technologinės plėtros mokslinių problemų kėlimą.
Primename, kad 2006 m. spalį Centro valdyba nusprendė perregistruoti organizacijos narius bei nustatyti konkrečias normalaus (150 Lt), lengvatinio (25 Lt) bei garbės (300 Lt) metinio nario mokesčio sumas, kurios suvoktinos pirmiausia, kaip LKMA leidinių prenumerata, nes tris kasmetinius leidinius aktyvių narių statusą turintys asmenys nuo 2007 m. gauna nemokamai. Tenka paminėti, kad nemaža dalis LKMA narių ir narių pagalbininkų neatsiliepė į paraginimą atnaujinti žinias apie savo akademinę veiklą ir patikslinti kontaktinius duomenis, dar kuklesnis asmenų ratas apsisprendė turėti aktyvaus LKMA nario statusą, t. y. mokėti nario mokestį ir taip padėti išlaikyti Akademiją ir ypač jos leidinius. Kaip minėta, 2007 ir 2008 metais Akademijos veiklai gavome kuklią Vyriausybės ir fondų paramą, kurios, dėl suprantamų priežasčių, šiemet nebesitikime, todėl narių įnašų svarba dar labiau išauga. Pabrėžiame, kad tik sumokėjusieji nario mokestį turės Suvažiavime balso teisę, todėl raginame neapleisti savo įsipareigojimų Akademijai. Centro valdyba taip pat yra nutarusi laikyti norma, kad sekant įprasta akademinių organizacijų praktika LKMA leidiniuose bus skelbiamos tik sumokėjusių tų metų įnašą narių publikacijos (išskyrus konferencijų kviestinių svečių pranešimus).
Raginame akademikus, narius ir narius pagalbininkus siūlyti Centro valdybai kandidatus į Suvažiavimo kviestinius pranešėjus, savo temas bei pageidautinas sekcijas, taip pat klausimus, kuriuos derėtų apsvarstyti Suvažiavime rūpinantis Akademijos ir Lietuvos ateitimi. Norime tikėti, kad greta kiekvieno iš mūsų yra kolegų mokslininkų, doktorantų, gabių ir svajojančių apie akademinį kelią studentų, tiriamuoju darbu užsiimančių dvasininkų, mokytojų, kultūrininkų, kuriems artimi LKMA tikslai ir principai. Paskatinkime juos įsitraukti į Akademijos veiklą, dalyvauti Suvažiavime, plėskime bendraminčių ir bendradarbių ratą, ugdykime savo mokinius ne tik veržliais mokslininkais, bet ir aukštų etinių bei visuomeninių idealų siekiančiais žmonėmis. Tikimės vaisingo ir atsakingo bendradarbiavimo, linkime Jums kūrybingo darbo ir Dievo Palaimos.

Akad. prof. dr. Paulius V. Subačius
LKMA Centro valdybos pirmininkas

Dr. Saulius A. Girnius
LKMA Mokslinis sekretorius