Buvę vadovai ir akademikai
Pirmuoju LKMA pirmininku buvo išrinktas vyskupas Juozapas Skvireckas (1922-1926), vėliau – prelatas Aleksandras Dambrauskas (1926–1938) ir Stasys Šalkauskis (1938–1940).
Išeivijoje Akademijai vadovavo vysk. Vincentas Padolskis (1956–1959) ir prof. kun. Antanas Liuima SJ (1959–1992). 1992 m. Akademijos valdybai persikėlus į Lietuvą, kun. A. Liuima buvo išrinktas LKMA Garbės pirmininku.
Lietuvoje atkurtos Akademijos pirmininkai: prof. dr. Giedrius Uždavinys (1992–1997), dr. vysk. Jonas Boruta SJ (1997–2006), prof. dr. Paulius V. Subačius (2006–2015), prof. dr. Danutė Gailienė (2015–2020), doc. dr. Liudas Jovaiša (2020-2026), prof. dr. Povilas Aleksandravičius (nuo 2026).
Nuo įkūrimo 1922 m. iki 2006 m. akademikais buvo išrinkti 53 mokslininkai (tarpukario Lietuvoje – 10, išeivijoje – 23, Akademiją atkūrus Lietuvoje – 25), Akademijos garbės nariais – 8 asmenys (tarpukario Lietuvoje –1, išeivijoje – 5, grįžus į Lietuvą – 2). Dvigubas akademiko ir garbės nario vardas suteiktas prel. Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui ir prof. Juozui Eretui.
Katalikų akademijos nariai dalyvavo sprendžiant Bažnyčiai ir valstybei svarbiausius klausimus. Juozapas Skvireckas, Jurgis Matulaitis, Mečislovas Reinys padėjo steigti Lietuvos bažnytinę provinciją, kard. Audrys Juozas Bačkis rūpinosi Vilniaus arkivyskupijos nepriklausomumu nuo Lenkijos bažnytinės provincijos. Būrys akademikų buvo Lietuvos Tarybos nariai ir Vasario 16 d. Akto signatarai: Pranas Dovydaitis, Justinas Staugaitis, Steponas Kairys. Daug jų kūrė valstybės institucijas, ėjo atsakingas valstybine pareigas (P. Dovydaitis, L. Bistras, J. Eretas, M. Reinys, E. Turauskas, S. A. Bačkis ir kt.), vėliau išeivijoje puoselėjo Lietuvos valstybės atkūrimo idėją (E. Turauskas, S. A. Bačkis, R. Bačkis, J. Brazaitis – Ambrazevičius, A. Damušis, V. A. Dambrava ir kt.) Kai kurie iš jų dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrime 1990 m. Akademikas yra pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis. Akademikas Z. Zinkevičius buvo Švietimo ministras.
Gyvendami išeivijoje, Akademijos nariai daug nuveikė skelbdami lietuvybės žinią sovietinės valdžios Lietuvoje draudžiamais klausytis radijo kanalais. Jau 1940 m. P. Būčys pirmasis prabilo per Vatikano radiją ir ilgą laiką vedė lietuviškas radijo valandėles. Beje, žymųjį Vatikano radijo šaukinį „Christus vincit“ sukūrė LKMA narys kompozitorius kunigas V. Budreckas. Nuo 1959 m. šiame radijuje nuolatos kalbėjo prof. kun. P. Rabikauskas, 1984 m. sukūręs ypač įdomias laidas apie šv. Kazimierą (šių apybraižų tekstai buvo publikuoti Londone leistame „Europos lietuvyje”, o pagal juos 1993 m. Vilniuje buvo išleista knyga „Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras”). 1954 m. Čikagos dienraštis „Draugas“ pradėjo rengti lietuvišką radijo programą, kuriai vadovavo dr. prel. J. Prunskis.
Lietuvos aukštosios mokyklos ne vienam LKMA nariui yra suteikusios Garbės daktaro vardą. Vytauto Didžiojo universitetas šį vardą skyrė A. Damušiui ir A. Liuimai SJ, Vilniaus universitetas – P. Rabikauskui SJ, Klaipėdos universitetas – vysk. A. Vaičiui. Lietuvos Edukologijos universitetas – kardinolui A. J. Bačkiui. Už mokslinę bei kultūrinę – šviečiamąją veiklą Akademijos nariai yra pelnę teritorinių vietovių – miestų ar rajonų – garbės vardus (J. Prunskis, A. Liuima, P. Rabikauskas, S. A. Bačkis, A. V. Dambrava, J. Žemaitis, A. Vaičius, J. Juodelis, P. Gavėnas ir kt.) Architektas dr. Alfredas Kulpavičius 1963 m. skautų apdovanotas Padėkos ordinu už didelius nuopelnus statant Toronto skautų stovyklavietę „Romuva”.
LKMA narių indėlį Lietuvos mokslui, kultūrai, politikai įvertino ir Lietuvos valstybė, apdovanodama juos ordinai bei medaliais. Juos pelnė A. Rubšys, S. A. Bačkis, A. J. Bačkis, A. Liuima, A. Damušis, J. Pikūnas, J. Žemaitis, G. Uždavinys, N. Kitkauskas, A. Vyšniauskaitė, P. Subačius ir kt.
Ne vienas Akademijos narys susilaukė tarptautinio pripažinimo, buvo išrinkti įvairių mokslinių institucijų akademikais, profesoriais, Garbės nariais, sulaukė kitų apdovanojimų (A. J. Bačkis, J. Pikūnas, A. Damušis, P. Rabikauskas, A. Liuima, Z. Ivinskis, A. Rubšys ir kt.) 1934 m. K. Pakštas buvo apdovanotas prestižiniu Švedijos Geografinės bei Antropologinės draugijos Andree medaliu, buvo išrinktas Latvijos geografinės draugijos Garbės nariu. Alfredas Sennas – Villanova universiteto Garbės daktaras (1969); P. Rabikauskas – Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos Bažnyčios istorijos Garbės daktaras (1991), Z. Zinkevičius – Švedijos Karališkosios mokslų akademijos narys (1982), Norvegijos mokslų akademijos akademikas (1991), Latvijos universiteto Garbės daktaras (1991), Herderio premijos laureatas (1994).
Prof. Danutė Gailienė yra Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureatė.
LKMA mokslininkų katalikišką veiklą įvertino ir Apaštališkasis Sostas. Dvasininkams suteikti prelato (B. Čėsnys, A. Dambrauskas-Jakštas, P. Kuraitis, M. Krupavičius, F. Bartkus, J. Bičiūnas, J. Končius, J. Prunskis, P. Celiešius, K. Gečys, A. Rubšys, L. Tulaba, K. Šaulys, P. Juras, J. Karalius, L. Mendelis) ar monsinjoro (J. Aviža, P. Jatulis, Dobrovolskis, Z. Ignatavičius ir kt.) titulai, vysk. V. Brizgiui – Šventojo Sosto asistento titulas, prelatai L. Tulaba ir J. Balkūnas pakelti į apaštališkuosius protonotarus. Pasauliečiai įteikti Šv. Silvestro ordino komendanto (S. Sužiedėlis), Šv. Silvestro ordino Vyčio (V. Vygantas, P. Kisielius, A. Damušis) apdovanojimai, skirtas medalis Pro Ecclesia et Pontifice (B. Kviklys, A. Šlepetytė-Jančienė, J. Damušienė ir kt.). 2000-siais Jubiliejiniais Krikščionybės metais kai kurie Akademijos nariai buvo įtraukti į XX amžiaus tikėjimo kankinių sąrašą (P. Dovydaitis, V. Borisevičius, T. Matulionis, M. Reinys). Dar anksčiau arkivyskupai T. Matulionis, M. Reinys bei vyskupas V. Borisevičius buvo paskelbti Dievo Tarnais: jiems pradėtos beatifikacijos bylos.
LKMA istoriją pristatantys tekstai parašyti remiantis prof. Aldonos Vasiliauskienės-Pajedaitės tyrimais
