Atkūrimas
Keičiantis politinei situacijai Lietuvoje, nuo 1989 m. buvo pradėtos atkurti įvairios draugijos bei organizacijos, kurios buvo panaikintos arba išvaikytos pirmos ar antros sovietinės okupacijos metais. 1989 m. lapkričio 26 d. Ateitininkų federacijos atkuriamajame suvažiavime, kuriame dalyvavo 60 katalikiškų pažiūrų mokslininkų, buvo iškelta mintis atkurti LKMA Lietuvoje. Tam buvo paskelbtas Akademijos atkuriamasis pareiškimas atsišaukimas, sudarytas Atkuriamasis komitetas, o 1990 m. vasario 17 d. sušaukta LKMA Steigiamoji konferencija. Akademijai vadovauti išrinkta 10 žmonių Lietuvos krašto taryba, kuri sudarė 4 asmenų Valdybą. Valdybos pirmininku buvo išrinktas plačiai žinomas kardiochirurgas prof. dr. Giedrius Uždavinys.
1990 m. gegužės 8 d. LKMA buvo įregistruota Lietuvos Ministrų taryboje, o gegužės 9 d. LKMA Centro valdyba Romoje pritarė ir patvirtino Lietuvos krašto tarybą ir jos valdybą.
1996 m. birželį LKMA Įstatai buvo pateikti Teisingumo ministerijai registruoti nauja redakcija, ir 1999 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 34-V teisingumo ministras V. Pakalniškis pasirašė Lietuvių katalikų mokslo akademijos – visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimą. Atlikus visuotinę Akademijos narių apklausą 2001 m. pradžioje buvo nutarta pakeisti Įstatuose du (24 ir 31) punktus (dėl Centro valdybos bei Revizijos komisijos rinkimo šešeriems, o ne trejiems metams). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras G. Bartkus 2001 m. vasario 19 d. Įsakymu Nr. 21 – V registravo LKMA įstatų dviejų punktų pakeitimus.
Didelis LKMA atkūrimo Lietuvoje nuopelnas priklauso tėvams jėzuitams: prof. Antanui Liuimai ir tuo metu dar kunigui dr. Jonui Borutai, kurį Šventasis Tėvas Jonas Paulius II 1997 m. gegužės 28 d. paskyrė Vilniaus arkivyskupo augziliaru ir tituliniu Vulturaros vyskupu, o 2002 m. sausio 5 d. – Telšių vyskupu ordinaru.
Lietuvoje atkurtos LKMA pirmininkai – prof. dr. Giedrius Uždavinys (1992–1997), dr. vysk. Jonas Boruta SJ (1997–2006), o nuo 2006 m. prof. dr. Paulius Subačius.
Lietuvoje atkurtoji Katalikų akademija spėriai augo narių skaičiumi, tad čia irgi kūrėsi skyriai: Vilniuje (1990 02 17), Klaipėdoje (1991 04 17), Kaune (1992 01 31), Panevėžyje (1992 02 08), Šiauliuose (1992 07 01), Anykščiuose (1992 11 24) Alytuje (1994 05 22), Utenoje (1994 05 28), Telšiuose (1996 09 24).
Vilniaus skyriuje buvo įkurtos šešios sekcijos: Sociologijos (1991 10 25), Pedagogikos (1991 10 26), Istorijos (1992 01 11), Medicinos (1992 01 25), Etnologijos (194 12 12), – ir Bažnyčios istorijos studijų grupė (1993 05 26). Kauno skyriuje veikė Informatikos (1991 m. birželis) ir Medicinos (1991 06 26) mokslų sekcijos. Išskirtinė padėtis buvo Vilniaus skyriuje, kuriam ilgą laiką vadovavo Lietuvos krašto tarybos valdyba, vėliau nemažą laiką LKMA Centro valdyba.
Skyriai ir sekcijos intensyviai veikė pirmąjį savo veiklos penkmetį, kiti – kiek ilgiau. Deja, daugelis jų dėl įvairiausių priežasčių nutraukė savo veiklą arba ji ženkliai susilpnėjo.
Svarbus Akademijos rūpestis – bibliotekos įkūrimas. Nors šią veiklos kryptį sunkino lėšų ir patalpų stoka, knygos buvo komplektuojamos iš fundatorių ir perkamos.
Dar 1938 m. iš prof. P. Benderio Akademija nupirko biblioteką, be to, tais pačiais metais paveldėjo prel. A.Dambrausko-Jakšto biblioteką. Tokiu būdu, nors ir sunkiai, tačiau biblioteka plėtėsi: prieš uždarant LKMA, ji turėjo jau 12 000 tomų knygų.
Išeivijoje be 1973 m. įsigytos ALKA-os, prof. dr. Kazio Almino ir Juozo Vembrės aukomis 1973 m. Akademija įsigijo prof. Zenono Ivinskio archyvą ir biblioteką (prof. Z. Ivinskio žmonai Paulinai buvo sumokėta 10 000 dol.). 1974 m. pradžioje prof. Z. Ivinskio mokslinis palikimas buvo pervežtas iš Bonos į Romą (LKMA atkūrus Lietuvoje – į Lietuvą).
Prof. kun. Antano Liuimos SJ iniciatyva iš buvusių Šveicarijoje Rūtos-Lituanijos draugijos į Romą pargabentas archyvas ir knygynas (nors jis ir negausus, tačiau ir tai maža Lietuvos istorijos detalė); Akademija gavo ir dalį lituanistinės prof. G. Studerus bibliotekos ir archyvinės medžiagos.
Didelės vertės biblioteką suorganizavo kun. Rapolas Krasauskas kartu su mons. Pauliumi Jatuliu, daugiausia istoriniais mokslo veikalais iš savo asmeninių bibliotekų.
1991 m. rudenį Vytautas Skuodis perdavė LKMA žymaus kovotojo už Lietuvos laisvę Alberto Zvicevičiaus biblioteką. Iki šių dienų LKMA biblioteka pasipildė ne viena dešimtimi knygų siuntų iš užsienyje gyvenančių Akademijos narių. Tarp jų paminėtini dr. Juozas Girnius, jam mirus, filosofo žmona – Ona Girniuvienė, sūnus – Kęstutis Girnius, žurnalistas Cezaris Surdokas iš Baltimorės ir kiti. Ypatingai gausią biblioteką atsiuntė etnologas Antanas Mažiulis.
Atkūrus LKMA Lietuvoje ji ilgą laiką neturėjo patalpų: Centro valdybos nariai posėdžiams rinkdavosi dr. Antanės Kučinskaitės bute, vėliau – Šv. Kazimiero bažnyčios zakristijos salėje. 1992 m. pradžioje LKMA gavo 10 kambarių ir 60 vietų salę buvusiose Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose, 3 aukšte (Jakšto gatvė, Nr. 9), o nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. LKMA Centrinė būstinė veikia Pilies g. nr. 8, ten, kur kadaise gyveno palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC, o vėliau – arkivyskupas Mečislovas Reinys.
1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, galvota apie aukštąją katalikišką mokyklą – tam Amerikoje buvo renkamos lėšos. Neįkūrus Lietuvos katalikų universiteto, surinkti pinigai buvo perduoti Lietuvių katalikų mokslo akademijai. Vėliau vysk. P. Būčio dėka LKMA iš Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos Religinio komiteto gavo paskolą bonais. Tad iš gautų lėšų Akademija teikė stipendijas gabumais pasižymėjusiems jauniems mokslo siekiantiems lietuviams katalikams, ir per 18 veiklos metų nepriklausomoje Lietuvoje parengė nemaža jaunų mokslininkų, kurie tapo Universiteto dėstytojais, kitų kultūros barų darbuotojais. Vėliau nemaža jų dalis tęsė darbą užsienyje. Tarp jų minėtini Antanas Maceina, Antanas Salys, Jonas Grinius, Juozas Girnius, Ignas Skrupskelis, Zenonas Ivinskis, Bronius Dundulis, Bronys Kazlas-Kazlauskas, Juozas Keliuotis, Jonas Pankauskas ir kt.
Išeivijoje buvo ieškoma mecenatų knygų leidybai, LKMA renginių – suvažiavimų organizavimui, premijoms už mokslinę bei visuomeninę, o taip pat ir žurnalistinę veiklą, stipendijoms. Tarp žymių mecenatų minėtini prel. Pranciškus Juras, prel. Juozapas Karalius, prel. Liudas Mendelis, teologijos ir kanonų teisės dr. prel. Mykolas Urbonas, kun. Vincentas Puidokas, prel. Ignas Valančiūnas, Elena Mickeliūnienė, Vacys ir Stasė Urbonai, dr. Juozas Kazickas, prof. Kazys Alminas, teisininkas Juozas Vembrė, inžinierius Antanas Rudis ir kt. Prof. Birutė Ciplijauskaitė savo motinos atminimui 1985 m. įsteigė stipendijų fondą (1 500$) istorinius tyrinėjimus atliekantiems asmenims.Dr. prel. Juozo Prunskio lėšomis 1972 m. buvo įteiktos pirmosios LKMA premijos už mokslinę bei žurnalistinę veiklą. Be atskirų premijų Akademijai prelatas įkūrė du fondus: vieną – 20 000$ -- premijoms už geriausią religinio turinio kūrinį ir kitą – 1991 m. – 150 000$ religinei literatūrai leisti iš palūkanų.
1979 m. gruodžio 20 d. LKMA jungė 248 narius (per 1959–1979 metus mirė 65). 1984 m. – 263. 1998 m. rugsėjo 1 d. LKMA narių išeivijoje buvo 176, Lietuvoje – 560.
LKMA mokslinės veiklos išraiška – pranešimai LKMA bei kitų institucijų organizuotuose seminaruose, konferencijose, simpoziumuose, suvažiavimuose ir pan. Skyriai bei sekcijos talkina Centro valdybai organizuojant suvažiavimus. LKMA suorganizavusi 21 suvažiavimą (pirmajame laikotarpyje visi suvažiavimai vyko Kaune: 1933, 1936, 1939; vienuolika – išeivijoje: 1957 (Roma), 1961 (Čikaga), 1964 (Niujorkas), 1967 (Huttenfeldas), 1970 (Toronto), 1973 ((Bostonas), 1976 (Southfieldas, Detroito priemiestis), 1979 (Čikaga), 1982 (St. Petersburg Beach, Florida), 1985 (Los Angeles), 1988 (Roma) ir šešis Akademiją atkūrus Lietuvoje: 1991 (Vilniuje), 1994 (Kaune), 1997 (Vilniuje), 2000 (Klaipėdoje), 2003 (Šiauliuose), 2006 ir 2009 (Vilniuje).
Svarbi mokslinių darbų išraiška – spausdinti darbai. Išleista aštuonios dešimtys knygų. 2002 m. išleistoje LKMA darbų bibliografijoje pateiktos VII serijos: LKMA Suvažiavimų darbai, LKMA Metraščiai, Fontes historiae Lituaniae (Lietuvos istorijos šaltiniai), Rinktiniai raštai, Negęstantys žiburiai, Kiti leidiniai, be to išskirti trijų LKMA skyrių (Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių) leidiniai.
Pirmajame LKMA veiklos laikotarpyje Aleksandrui Dambrauskui 1927 m. pasiūlius, LKMA pradėjo rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną, į kurį turėjo būti įrašyti visi Lietuvos (lietuviai ir kitataučiai) mokslininkai ir kultūrininkai. 1940 m. Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, penki tomai, po 600–700 mašinėle rašytų puslapių, buvo išslapstyti…
LKMA su kitais intelektualais 1930 m. sutarė drauge leisti Lietuvių enciklopediją ir, bendradarbiaudama su Spaudos fondu, išleido I sąs. (1931.X.1) iki IX t. (1940 m.).
1930 m. LKMA išleido A.Dambrausko parengtą biografijų leidinį „Užgesę žiburiai“. Tarpukario Lietuvoje buvo išleisti ir visų trijų LKMA suvažiavimų darbų tomai (I tomas – 1935 m., II t. – 1937 m. ir III t. – 1940 m.).
