LKMA Įstatai
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS
ĮSTATAI
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Pavadinimas ir tikslas
1. Akademijos pavadinimas – Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.
2. Akademijos tikslas: a) telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius mokslininkus katalikus mokslo darbui; b) sudaryti jiems kiek galint geresnes darbo sąlygas; c) rengti naujų mokslo kadrų, ugdyti mokslinių asmenybių, kad Akademija taptų katalikų mokslininkų centru ir pajėgtų integruoti Lietuvos mokslą į pasaulio mokslo lobyną; d) kelti lietuvių tautos mokslingumą ir krikščioniškąją kultūrą.
3. Šių Įstatų pirmasis straipsnis, nusakantis Akademijos vardą, ir antrasis, nusakantis Akademijos tikslą, negali būti pakeisti, nepanaikinant Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos.
4. Siekdama tikslo Akademija: a) vykdo mokslinę veiklą, b) steigia bibliotekas, muziejus, archyvus, laboratorijas ir kitas mokslo bei kultūros įstaigas; c) rengia suvažiavimus, mokslines konferencijas, simpoziumus, kursus, paskaitas, mokslo bei viešojo gyvenimo sukakčių minėjimus; d) leidžia mokslo veikalus, mokslo žurnalus, mokslo populiarinimo leidinius; e) kuria fondus; f) įsigyja kilnojamo ir nekilnojamo turto, esant reikalui, gali samdyti darbuotojus.
2. Akademijos juridinis statusas ir santykis su Lietuvos Respublikos įstatymais
5. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija yra lietuvių katalikų mokslininkų visuomeninė organizacija.
6. Akademija savo veikloje vadovaujasi šiais Įstatais, kiek leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymais ir kitais Įstatymais.
3. Akademijos turtas ir jo administravimas
7. Akademijos turtą sudaro intelektualinės veiklos rezultatai – kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės – pastatai, kitas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, testamentiniai palikimai, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai bei kitos vertybės, Valstybės dotacijos, lėšos, gautos realizavus savo leidinius ir panaudojamos tolesnei Akademijos veiklai.
8. Akademija savininko teisėmis valdomą turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja; taip pat įsigyja arba parduoda bet kokį kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Didesnės vertės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą Akademija įsigyja arba parduoda, visuotiniam narių susirinkimui bent 2/3 balsų nutarus. Turtu disponuoja Akademijos Centro Valdyba.
9. Akademija savarankiškai planuoja ir vykdo savo veiklą, atlieka visų rūšių finansines operacijas, Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas.
10. Akademijos turtinė atsakomybė yra ribota: ji neatsako už Valstybės, taip pat už savo padalinių bei narių skolas ar kokius kitus įsipareigojimus.
11. Akademijos turtas, esantis užsienyje tvarkomas pagal atitinkamo krašto įstatymus.
II. AKADEMIJOS NARIAI
12. Akademiją sudaro: nariai, nariai akademikai, garbės nariai ir nariai pagalbininkai. Akademijos veikloje gali dalyvauti Akademijai nusipelnę žmonės.
13. Į Akademijos narius priimami visų mokslo sričių mokslininkai katalikai, Lietuvos piliečiai ir kiti mokslininkai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mokslinius laipsnius. Stojantieji parašo pareiškimą, užpildo anketą ir priimami Centro valdybos sprendimu. Iš Akademijos nariai gali būti atleidžiami savo noru, arba Centro valdybos nuožiūra. Narių sąrašus tvarko mokslinis sekretorius.
14. Į narius pagalbininkus priimami katalikai, baigę aukštąjį mokslą, siekiantys lietuvių tautos mokslo bei kultūros pažangos, neturintys mokslo laipsnio. Stojantieji parašo pareiškimą, užpildo anketą ir priimami Centro valdybos sprendimu.
15. Pasižymėję mokslo darbais, aktyvūs nariai, išskyrus narius pagalbininkus, gali būti renkami nariais akademikais. Kandidatus į narius akademikus motyvuotu raštu Centro Valdybos pirmininkui gali siūlyti bent trys nariai akademikai arba bent 10 Akademijos narių ( ne narių pagalbininkų).
16. Garbės nariais gali būti renkami: a) asmenys, pasižymėję dideliais nuopelnais lietuvių tautai; b) mokslininkai, pasižymėję ypatingais nuopelnais kurioje nors mokslo šakoje; c) asmenys, labai daug pasitarnavę Akademijai savo darbais arba stambiomis aukomis. Garbės nariai renkami visam amžiui. Jei išrinktieji yra Akademijos nariai, jie nepraranda turėtų teisių. Kandidatus į garbės narius Centro Valdybai motyvuotu raštu gali pasiūlyti bent 25 Akademijos nariai.
17. Akademijos nariai ir nariai pagalbininkai moka Centro Valdybos nustatytą metinį nario mokestį. Garbės nariai, akademikai ir Centro Valdybos nariai neturi pareigos mokėti nario mokestį. Visi nariai turi dalyvauti mokslinėje veikloje, Akademijos darbe.
18. Visi nariai, išskyrus narius pagalbininkus, turi sprendžiamą balsą visais Akademijos veiklos klausimais, išskyrus 19 ir 20 straipsniuose numatytus atvejus. Visi nariai turi teisę gauti informaciją apie Akademijos veiklą. Išrinktais į valdymo struktūras gali būti visi nariai, išskyrus narius pagalbininkus.
19. Tik nariai akademikai ir nariai turi teisę balsų dauguma rinkti kandidatus į Akademijos Mokslo Tarybą (nariai pagalbininkai tokios teisės neturi).
20. Tik nariai akademikai 2/3 narių balsų dauguma turi teisę spręsti, kam suteikti Garbės nario ar nario Akademiko vardą.
III. AKADEMIJOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS
21. Savo organizacinę veiklą Akademija tvarko moksliniu, teritoriniu ir administraciniu pagrindu.
1. Akademijos Centro Valdyba
22. Visai organizacinei, administracinei ir mokslinei Akademijos veiklai vadovauja Centro Valdyba. Ją sudaro pirmininkas, trys vicepirmininkai ir du sekretoriai.
23. Centro Valdyba: a) koordinuoja visą Akademijos veiklą, palaiko ryšius su skyriais (ir pavieniais nariais), b) priima naujus narius, šalina nesilaikančius Įstatų, c) rengia mokslinius Akademijos suvažiavimus, organizuoja sukakčių minėjimus, d) parengia visos Akademijos veiklos apyskaitą ir sąmatą, e) skiria stipendijas ir premijas už geresnius mokslo veikalus bei skirsto lėšas Akademijos mokslinei veiklai, disponuoja Akademijos lėšomis.
24. Centro Valdyba renkama šešeriems metams visuotiniu, slaptu narių balsavimu raštu. Balsavimas laikomas teisėtu, kai dalyvauja bent pusė narių ir yra užtikrintas visiškas balsuotojo slaptumas. Jei pirmas balsavimas pripažįstamas neteisėtu, antrasis laikomas teisėtu, nepaisant dalyvių skaičiaus.
25. Centro Valdyba pirmininką išsirenkama iš savo narių - akademikų.
26. Centro Valdybos pirmininkas: a) reprezentuoja Akademijai analogiškose institucijose bei tarptautiniuose moksliniuose sambūriuose, b) pirmininkauja suvažiavimuose, Centro Valdybos posėdžiuose, c) vadovauja Akademijos finansinei veiklai.
27. Centro Valdybos vicepirmininkai padeda pirmininkui ir jį pavaduoja: pirmasis mokslo srityje, antrasis – kultūros, trečiasis – leidybos reikaluose.
28. Centro Valdybos mokslinis sekretorius–vadovas padeda Centro valdybos pirmininkui organizacinėje veikloje.
29. Buitiniams ir techniniams Akademijos reikalams Centro Valdyba savo nuožiūra skiria reikalų tvarkytoją.
30. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Centro Valdybos būstinė yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, A. Jakšto 9. [Perregistruojant Centro Valdybos sudėtį Juridinių asmenų registrui deklaruota būstinė Vilniuje, Pilies 8].
31. Akademijos Centro Valdybos veiklai patikrinti visuotiniu, slaptu, narių balsavimu raštu šešeriems metams išrenkama trijų narių Revizijos Komisija.
32. Revizijos Komisija kasmet patikrina Akademijos Centro Valdybos veiklą, jos žinioje esantį turtą, kasą, finansinę Akademijos dokumentaciją, padarytų išlaidų teisėtumą bei tikslingumą. Revizijos duomenis surašo į protokolą, jį pateikia Centro Valdybai ir skyriams.
2. Akademijos Mokslo Taryba
33. Akademijos mokslinės veiklos koordinatorius yra Akademijos Mokslo Taryba. Mokslo Tarybai vadovauja Akademijos Centro Valdybos vicepirmininkas mokslo sričiai.
34. Akademijos Mokslo Taryba: a) formuoja Akademijos mokslinės veiklos strategiją, b) teikia garbės vardus, c) vertina mokslo darbus, parengtus spaudai, d) atrenka mokslo veikalus, vertus premijuoti, e) tvirtina mokslo veikalų leidybinius planus.
35. Akademijos Mokslo Tarybos sudėtis: a) Centro Valdybos nariai, b) visuotiniu balsavimu išrinkti Akademijos nariai akademikai, c) visuotiniu balsavimu išrinkti Akademijos nariai.
36. Akademijos Mokslo Tarybos įvairių mokslo šakų specialistai koordinuoja atitinkamų mokslo sekcijų, veikiančių skyriuose, darbą.
37. Akademijos Mokslo Tarybos nariai, kiekvienas atskirai, renkami visuotiniu, slaptu narių akademikų ir narių balsavimu penkeriems metams.
38. Akademijos Mokslo Taryba turi atstovauti svarbiausioms mokslo šakoms.
39. Akademijos Mokslo Taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.
3. Akademijos skyriai
40. Vietovėse, kur yra bent dešimt Akademijos narių, jų susirinkimo–konferencijos metu Centro Valdyba įkuria Akademijos skyrių.
41. Kiti pavieniai nariai arba šliejasi prie artimiausio skyriaus, arba palaiko tiesioginius ryšius su Centro Valdyba.
42. Akademijos skyriaus nariai kas treji metai renka pirmininką, sekretorių ir iždininką. Skyriaus vadovybė palaiko ryšius su Centro Valdyba. Kartą per metus duoda jai savo veiklos ir dokumentuotą finansinę apyskaitą.
43. Akademijos skyriaus nariai bent tris kartus per metus renkasi aptarti mokslinės bei kultūrinės veiklos ir skyriaus sekcijų darbo aktualijų.
44. Skyriaus valdybos pirmininkas informuoja Centro Valdybą ir kitus skyrius apie svarbesnius renginius ar minėjimus.
45. Įsigyti ar parduoti turtą skyriaus valdyba gali tik su Centro Valdybos pritarimu. Apie didesnės vertės turto įsigijimą ar pardavimą žr. 10 straipsnį. Skyriaus valdyba negali daryti didesnių išlaidų be Centro Valdybos pritarimo.
46. Skyriaus nariai mokslinius darbus Akademijos leidiniuose publikuoja per Centro Valdybą pagal Mokslo Tarybos planą ir aprobavimą.
47. Skyriaus iždininkas kasmet surenka nario mokestį ir jo 50% persiunčia Centro Valdybai. Skyrių likvidavus, lėšos perduodamos Centro Valdybos žiniai.
48. Centro Valdybos sprendimu Akademijos skyriai gali būti pripažinti kaip juridiniai asmenys, turintys savo įstatus, sąskaitas banke, antspaudus, rekvizitus, tačiau liekantys pavaldūs Centro valdybai.
4. Akademijos sekcijos
49. Našesnei mokslinei veiklai plėtoti Akademijos įvairių mokslo šakų specialistai buriasi į atitinkamas sekcijas.
50. Skyriuose esančių mokslo sekcijų veiklą koordinuoja atitinkamas atstovas Mokslo Taryboje.
51. Skyriaus sekcijų nariai dėl mokslinės veiklos planų, rašomų ar parašytų mokslo darbų tariasi su Akademijos Mokslo Taryboje esančiu atitinkamos sekcijos specialistu.
52. Sekcijų nariai dėl parašytų ir Mokslo tarybos aprobuotų veikalų išleidimo tariasi su Centro Valdybos sekretorium leidybos reikalams.
IV. AKADEMIJOS NARIŲ SUVAŽIAVIMAI
53. Kas treji metai Akademijos Centro Valdyba organizuoja narių mokslinius suvažiavimus. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 narių ir už nutarimus balsuoja 2/3 dalyvaujančių.
54. Suvažiavimų tikslas – iškelti ir diskusijose aptarti mokslinių tyrimų rezultatus, gilintis į aktualias mokslo problemas, aptarti svarbiausias Akademijos darbo kryptis.
55. Suvažiavimuose skaityti mokslo darbai spausdinami Akademijos „Suvažiavimo darbų“ tomuose.
56. Kiekvieno suvažiavimo vietą ir laiką nustato Akademijos Centro Valdyba, susitarusi su atitinkamo skyriaus valdyba.
V. Į STATŲ PAKEITIMO, AKADEMIJOS LIKVIDAVIMO TVARKA
57. Įstatų pakeitimą priima visuotinis narių balsavimas 2/3 balsų raštu.
58. Visuotiniu narių balsavimu raštu bent 2/3 visų Akademijos narių nutarus Lietuvių Katalikų Mokslo Akademiją likviduoti, Centro valdyba sudaro likvidacinę komisiją, kuri atlieka likvidavimo funkciją. Akademijos turtas, likęs atsiskaičius įstatymų nustatyta tvarka, visuotiniu narių balsavimu raštu ne mažiau 2/3 Akademijos narių sprendimu sunaudojamas nepažeidžiant galiojančių įstatymų.
