Įsikūrimas

LKMA kūrimo idėja buvo sumanyta dar 1908 m. – Kaune, prel. Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) leistoje ,,Draugijoje” išspausdintas Pranciškaus Petro Būčio MIC straipsnis „Tarptautinis katalikų mokslui aukštyn kelti susivienijimas ir Lietuva“. Šis straipsnis – atsiliepimas į popiežiaus Pijaus X Encikliką ,,Pascendi domini Gregis” (1907), skirtą modernizmo klaidoms pasmerkti. Enciklikoje buvo užsiminta ir apie instituciją, turinčią suvienyti mokslo ir kultūros pažangai dirbančius mokslininkus.

P. Būčys kalbėjo ne tik apie mokslo institucijos sukūrimo Lietuvoje būtinybę, iškeldamas katalikų mokslininkų jungimosi idėją, bet ir jų galimą stiprėjimą ir klestėjimą įsijungus į tarptautines organizacijas.Kitas LKMA ideologas – Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas. Tačiau dėl tarpusavio nesutarimų su Vilniuje veikusia „Mokslo draugija“ Akademija tąkart nebuvo įkurta.

LKMA Įstatai patvirtinti ir įregistruoti Kauno miesto ir apskrities įstaigose 1922 m. rugpjūčio 12 d., o steigiamasis aktas priimtas spalio 22 d. Steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinkta valdyba. Pirmuoju LKMA pirmininku (1922–1926 m.) išrinktas vyskupas Juozapas Skvireckas, vėliau – A. Dambrauskas (1926–1938) ir Stasys Šalkauskis (1938–1940).

1940 m. LKMA, kaip ir kitos katalikiškos institucijos ar organizacijos sovietinių okupantų buvo uždaryta. Neatgaivino ji savo veiklos ir vokiečių okupacijos metu.