Įsikūrimas

LKMA kūrimo idėja kilo dar 1908 m. Kaune, kai prelato Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) leistoje ,,Draugijoje” buvo išspausdintas Pranciškaus Petro Būčio MIC straipsnis „Tarptautinis katalikų mokslui aukštyn kelti susivienijimas ir Lietuva“. Šis straipsnis – tai atsiliepimas į popiežiaus Pijaus X encikliką ,,Pascendi domini Gregis” (1907), kurioje buvo paraginta steigti institucijas, galinčias suvienyti mokslo ir kultūros pažangai dirbančius mokslininkus.

Iškeldamas katalikų mokslininkų apvienijimo idėją, P. Būčys rašė ne tik apie mokslo institucijos sukūrimo Lietuvoje būtinybę, bet ir tokios institucijos įsijungimą į tarptautines organizacijas. Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas entuziastingai palaikė šią idėją, tačiau dėl nesutarimų su Vilniuje veikusia „Mokslo draugija“ Akademija tąkart nebuvo įkurta.

Akademija buvo įkurta 1922 m. Jos Įstatai patvirtinti ir įregistruoti Kauno miesto ir apskrities įstaigose rugpjūčio 12 d., o pats steigiamasis aktas priimtas spalio 22 d. Steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinkta valdyba. Pirmuoju LKMA pirmininku tapo vyskupas Juozapas Skvireckas (1922-1926), vėliau juo išrinkti A. Dambrauskas (1926–1938) ir Stasys Šalkauskis (1938–1940).

1940 m. Akademija, kaip ir kitos katalikiškos institucijos ir organizacijos, sovietinių okupantų buvo uždaryta. Vokiečių okupacijos metu veiklos ji neatgaivino.