METRAŠTIS

BAŽNYČIOS ISTORIJOS STUDIJOS

Lietuvos kelias į civilizuotų Europos tautų šeimą buvo ilgas ir sudėtingas. Mūsų valdovų apsisprendimas orientuotis į Vakarus, vainikuotas Lietuvos Krikštu 1387 m., parodė, kad lietuvių tauta pasirinko vakarietišką civilizacinės raidos modelį. Tai įvyko nepaisant kryžiuočių agresijos – jau anuomet pagonims lietuviams buvo aišku, kad ji nedera su autentiška Evangelijos dvasia. Toks supratimas nega­lėjo atsirasti savaime – prie jo reikšmingai prisidėjo pranciškonai, kurie taikiomis priemonėmis skelbė Gerąją Naujieną. Juos rėmė kunigaikštis Gediminas; savo jaunystės dienomis su Vilniaus pranciškonais galėjo susipa­žinti Jogaila ir Vytautas. Sostinėje įsikūrę pranciškonai po Lietuvos Krikšto susilaukė dosnios valdovų, didikų, bajorų ir net miestiečių bei valstiečių paramos. Vilniuje, netoli tuometinio Trakų kelio, iškilo pranciš­konų kon­ventualų bažnyčia ir vienuo­lynas. Savo misiją pranciškonai vykdė ilgus amžius, nepaisydami karų ir gaisrų, siaubusių Lietuvos sostinę XVII–XVIII a. 1710 m., patarnaudami maru sergantiems Vilniaus gyven­to­jams, beveik visi Vilniaus pranciš­konai užsikrėtė ir išmirė. Dar didesnės nelaimės juos užklupo carinės Rusijos val­džios metais, po 1863 m. sukilimo vienuolynas buvo apskritai uždarytas. Pranciškonai į Vilnių grįžo tarpu­kariu, bet savo vienuolyną atga­vo tik 1938 m. Netrukus sovietų okupantai vienuolyną 1941 m. nacio­nalizavo, o bažnyčią 1949 m. uždarė.

Galimybė atitaisyti ilgus dešimtmečius trukusią neteisybę atsirado tik tada, kai Lietuva atgavo Nepriklau­somybę. Bažnyčia pranciškonams konventualams buvo grąžinta 1998 m., bet vienuolynas iki šiol jiems neati­duotas. Pasinaudodami valdžių kaitos sumaištimi pastatus užvaldė asmenys, įsteigę uždarąją akcinę bendrovę „Pranciškonų rūmai“. Po beveik dešimt metų trukusio proceso šių metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad vienuolyno pastatai buvo privatizuoti neteisėtai ir perduodami valstybei. Remiantis Bažnyčios Restitucijos aktu, vienuolynas turėtų grįžti jo teisėtiems šeiminin­kams – iki sovietinės nacionalizacijos savininkais buvusiems pranciškonams konventualams.

Tuo metu, kai iki istorinio teisingumo atkūrimo liko vienas žingsnis, viešumoje imtos skleisti kalbos apie „lenkų vienuolių“ pavojų, raginama neleisti pranciškonams grįžti į savo namus, skelbiama apie kultūrinius nuos­tolius, kuriuos neva patirsią vilniečiai, ir siūlomos pačios įvairiausios vienuolyno panaudojimo alternaty­vos. Pranciškonai konventualai yra Popiežiaus teisių vienuolija, veikianti daugelyje pasaulio kraštų, todėl jos siejimas su kuria viena tauta tėra neišmanymo ir manipuliacijų rezultatas. Apgailėtina, kad į šią kampaniją, vyk­domą pagal sovietinius ateizmo skleidimo ir tautų supriešinimo modelius, įsitraukė kai kurie Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjai. Kas jau kas, o praeities tyrėjai ir meno žmonės turėtų ypač gerai suvokti istorinio teisingumo, autentiško paveldo svarbą bei elementarią tiesą – pranciškonų vienuolynas turi priklausyti pranciškonams.

 

Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariai, raginame valstybės pareigūnus ir kitus atsakingus asmenis ginti teisinės valstybės principus, tęsti pozityvią tradicinių religinių bendruomenių teisių į nacionalizuotą nuosavybę atkūrimo praktiką ir padaryti viską, kas jų galioje, kad pranciškonai kuo grei­čiau atgautų savo senąjį vienuolyną. Kviečiame mūsų kolegas mokslininkus, kultūrininkus, žiniasklaidos dar­buotojus ir visus sąmoningus visuomenės narius nepasiduoti tautinės bei religinės nepakantos kurstymui, gerbti ir puoselėti Vilniaus tradicijas.

 

dr. Mantas Adomėnas, kun. Vaclovas Aliulis MIC, dr. Darius Baronas, dr. Danutė Barštienė, akad. vysk. doc. dr. Jonas Boruta SJ, doc. dr. Giedrė Butkienė, akad. doc. dr. Kęstutis Girnius, dr. Saulius Girnius, akad. prof. dr. Bronius Grigelionis, dr. Vilūnė Intaitė, doc. dr. Sigitas Jegelevičius, akad. dr. Liudas Jovaiša, dr. Antanas Jurgelėnas, dr. Algimantas Katilius, prof. dr. Daiva Kšanienė, dr. Regina Laukaitytė, dr. Neringa Markauskaitė, akad. prof. dr. Guido Michelini, dr. Mindaugas Paknys, doc. dr. Judita Puišo, doc. dr. Lionginas Radzevičius, dr. Vitalija Samerdokienė, akad. doc. dr. Arūnas Streikus, akad. prof. dr. Paulius Subačius, doc. dr. Nerijus Šepetys, dr. Ieva Šenavičienė, doc. dr. Stasys Šimaitis, dr. Mikas Vaicekauskas, akad. prof. dr. Stasys Vaitekūnas, dr. Egidijus Vareikis.