LKMA logoLKMA
Kronika ir galerija
MAŽOJI AKADEMIJA KVIEČIA Į PAVASARIO SEMESTRO PASKAITAS APIE KRIKŠČIONYBĘ
Paskelbta: 2024-01-31 17:49:30

Mažoji akademija pradeda registraciją į pavasario semestro kursus. Per kelis mėnesius numatyti aštuoni įvairios apimties ir tematikos akademinių paskaitų ir susitikimų ciklai, vyksiantys gyvai Lietuvių katalikų mokslo akademijos patalpose (Pilies g. 8) arba nuotoliniu būdu (prie gyvu laiku skaitomos paskaitos prisijungiant per Zoom programą).

Registracija į kursus vyksta lkma.lt puslapyje, Mažosios akademijos skyriuje Registracija.

Paskaitų tvarkaraštis

GYVOS PASKAITOS

Lietuvos šventieji ir palaimintieji, dėstytojai: dr. Darius Baronas, prof. Vytautas Ališauskas, dr. Mintautas Čiurinskas, dr. Liudas Jovaiša, prof. Paulius Subačius, Lina Šapauskienė, prof. Arūnas Streikus, kovo 5 d. – balandžio 23 d., antradieniais, 18.30, LKMA Aula.

Skirtingų dėstytojų skaitomo aštuonių paskaitų ciklo metu gilinsime pažintį su įvairių laikų (nuo XIV a. iki XX a.), skirtingų tautybių ir konfesijų – unitų, ortodoksų, katalikų – Lietuvos šventaisiais. Kokios istorinės, socialinės, šeiminės ir kt. priežastys bei aplinkybės, asmeninės savybės lėmė, kad šiandien karalaitį Kazimierą, Mykolą Giedraitį, Juozapatą Kuncevičių, Jurgį Matulaitį ar Faustiną Kovalską ne tik vadiname šventaisiais, bet ir pasitikime jų užtarimu ir tarpininkavimu savo kasdienybės reikaluose ir dievoieškos klajonėse? Susipažinę su jų šventėjimų istorijomis, gal ir patys drąsiau brėšime punktyrą takų, vedančių į didesnę brandą, bendrystę, vienijimąsi, vieni kitų priėmimą ir, be abejo, asmeniškesnį santykį su Tuo, kuris vienas yra šventas.

Knygų klubas. Kitas pasaulis, dėstyt. dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, antrą mėnesio antradienį, 18.30. LKMA Mažoji auditorija.

Literatūra iš esmės ir iš prigimties yra ne kas kita kaip kitos – paralelinės, virtualios, naujos – tikrovės kūrimas ir mėginimas įsiskverbti į ją, o tada grįžti atgal ir pamatyti, kad šis pasaulis jau irgi kitas. Todėl „kitas pasaulis“ – šio sezono tema – bus ir pasakiškos liūdno vaikiuko svajonės, ir politinės distopijos, ir seniai praėjusių laikų papročiai, ir tolimos kultūros, kurių galbūt ir visai neįmanoma pažinti. Knygų klube šiais metais dar liko perskaityti ir aptarti tris knygas: Emily Brontės „Vėtrų kalną“, Undinės Radzevičiūtės „Žuvis ir drakonus“ ir Franko Herberto „Kopą“.

Nematomas Vilnius. Dvasiniai, simboliniai, atminties miestovaizdžiai, dėstyt. dr. Mantas Adomėnas, kovo 2 d., šeštadienis, 11–15 val., LKMA Aula.

Paprastai su miestu susipažįstame per tai, ką jame galima pamatyti: pastatus, gatves, landšaftą, įstaigas, įvykius, žmones. Šiose paskaitose mėginsime pažinti nematomą Vilnių – jo dvasinį žemėlapį, simbolines vietas, atmintyje saugomus miesto vaizdus, kurie neapčiuopiamais būdais vis dar formuoja miesto tapatybę.

Patyriminis bibliodramos užsiėmimas „Kelkis ir eik!“, dėstyt. Inga Motuzaitė, kovo 23 d., šeštadienis, 10–17 val., LKMA Aula.

Bibliodrama – tai būdas patirti Dievo žodį, tyrinėti  jį kūrybiniais metodais – per pojūčius, judesį, vaizduotę, meną, muziką ir pan.  Užsiėmimas vyksta grupėje, kur yra galimybė pamatyti įvairias perspektyvas, pasigilinti į asmenines patirtis, santykį su Dievu per kitą žmogų.

Jie ir kiti. Geri ir blogi? Biblinio midrašo pamokos šiandienai, dėstyt. dr. Ingrida Gudauskienė, balandžio 13 d., šeštadienis, 10-17 val., LKMA Aula.

Midrašinėse Biblijos knygose (Rutos, Juditos, Tobito ir kt.) pasakojama apie įvykusius ir neįvykusius susitikimus tarp skirtingų tautų, kultūrų, tarp vienas į kitą neretai įtariai žvelgiančių asmenų. Šių pasakojimų herojai, atsidūrę ties reikšmingų egzistencinių apsisprendimų slenksčiais, patiria akistatą ne tik su kitu asmeniu, kuris visuomet yra kitoks, bet ir su savimi, o galiausiai ir su didžiuoju Kitu. Kokius slenksčius jie išgyveno? Kodėl būtent ties tais slenksčiaisi ir / ar jau anapus jų jie tapo proveržio ir poveikio žmonėmis? Kokius klausimus jų mąstymas-veiksmas iškėlė mums? To ir dar kitų dalykų klausime šio kurso metu domėdamiesi kai kurių midrašinių knygų pasakojimų trajektorijomis.

NUOTOLINĖS PASKAITOS

Jėzaus charakteris ir mokinys su charakteriu, dėstyt. ses. Linda Ceple, vasario 29 d. – kovo 21 d., ketvirtadieniais, 18.30, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą.

Šiame keturių susitikimų kurse artimiau susipažinsime su vienu iškiliausių ir nuolankiausių Jėzaus mokinių – šv. Pauliumi iš Tarso. Kartu skaitysime jo Pirmąjį laišką korintiečiams, siekdami giliau suvokti, kokį Paulius pažino Jėzų ir kaip tarnavo jam ir jo žmonėms su visom savo charakterio ypatybėm. Ugdysime savyje troškimą, kad ir mes kiekvienas su savo skirtingais charakteriais, sugebėjimais, sveikatos būklėmis ir t. t. atiduotume savo širdis ir gyvenimus Jėzui ir jo tarnystei.

Keturi (paprasti) žingsniai meilės link, dėstyt. ses. Linda Ceple, balandžio 4–25 d., ketvirtadieniais, 18.30, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą.

Išlaisvėti, supaprastėti, įsimylėti ir pasirinkti. Rimtai ir kiek nerimtai kalbėsime apie šiuos keturis žingsnius, vedančius į skaidresnį ir pilnesnį kasdienybės priėmimą ir išgyvenimą su meile ir atsidavimu. O kaip nepapulti į nepaguodos pinkles, kai nesiseka? Kaip kartu su angelais švęsti pasisekimus (plg. Lk 15, 9–10)? Ieškosime mažų, kiekvienam įmanomų būdų eiti pirmyn – mylinčio žmogaus atvaizdo, atsispindinčio mūsų veidrodyje, link.

Šv. Petro bazilika Romoje. Istorija ir menas, dėstyt. dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, kovo 16 d., šeštadienis, 11–16 val., trys paskaitos nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą.

Šv. Petro bazilika Romoje – pagrindinė katalikų šventovė Vatikane, antra pagal dydį pasaulyje katalikų bažnyčia, prie kurios įspūdingos architektūros ranką pridėjo Bramantė, Rafaelis ir Mikelandželas, eksterjerą ir interjerą puošti skulptūromis, freskomis ar tapybos darbais garbės reikalu (ir puikiu užsakymu) laikė didžiausi Vakarų menininkai.

Trijų paskaitų nuotolinio „pasivaikščiojimo“ po šią šventovę metu bandysime suvokti, kokia krikščionybės istorija čia pasakojama, kas ir kodėl vaizduojama, kur įsispaudusios istorinių įvykių ar permainų pėdos, kur vaizduoseną lemia meninių stilių kaita, o kur ją grindžia konkreti evangelinė, teologinė mintis.

Komentuokite


aukštyn